Sulaikytas Rusijos ministras, įtariamas paėmęs 2 mln. dolerių kyšį

Nuostabos balsai

Centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas pareiškė „RIA Novosti“, kad A.Uliukajevas „yra paskutinis žmogus, kurį galėtum įtarti tokiais dalykais. Tai, ką rašo žiniasklaida, atrodo absurdiška. Kol kas niekas nėra aišku.“

Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas tvirtino, kad jam šis incidentas atrodo keistas, nes didelę patirtį turintis politikas vargu ar galėtų ryžtis reikalauti pinigų iš „Rosneft“ vadovo už jau įvykusį sandorį.

„Nutinka, kad aukšto rango pareigūnai ne be pagrindo sulaikomi už kyšių ėmimą. Uliukajevo atveju kyla labai daug klausimų, tarp jų susijusių su šio kyšio motyvacija ir pačiu faktu – ar (kyšis) buvo, ar nebuvo, ar yra tik įtarimai, kad taip galėjo būti“, – radijui „Business FM“ sakė A.Šochinas.

„Reikia būti bepročiui, kad praėjus mėnesiui po sandorio formalaus, juridinio ir politinio patvirtinimo kažkuo grasinti „Rosneft“ ir prievartauti 2 mln. dolerių iš Igorio Ivanovičiau Sečino, faktiškai vieno įtakingiausių žmonių mūsų šalyje“, – stebėjosi jis.

D.Peskovas vėliau Rusijos žiniasklaidai sakė, kad V.Putinas buvo informuotas apie prasidėjusią operaciją, kurios metu buvo sulaikytas A.Uliukajevas.

V.Putino kritikai įsitikinę, kad jis nekreipė dėmesio į plačiai paplitusią korupciją, nes jo artimi sąjungininkai jam valdant sukaupė didžiulius turtus, nors jis ir buvo raginamas susidoroti su visuotiniu kyšininkavimu.

Kitoje daug atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje, rugsėjį už įtariamą kyšių ėmimą buvo areštuotas vienas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, laikinasis kovos su kyšininkavimu agentūros vadovas. Policija jo bute Maskvoje aptiko daugiau kaip 120 mln. dolerių (108,7 mln. eurų) grynaisiais.

Liepą buvo sulaikyti keli Tiriamojo komiteto pareigūnai kilus įtarimų, kad jie ėmė didelius kyšius iš nusikalstamos grupuotės boso mainais į tai, kad būtų nutraukta jo byla.

Buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas 2012 metais kilus stambiam korupcijos skandalui.

„Valstybinis kapitalizmas“

„Bašneft“, įsikūrusi Vidurio Rusijos mieste Ufoje, buvo privatizuota pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.

2014 metais Maskvos teismas nurodė nacionalizuoti milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo turimas akcijas po to, kai šis buvo sulaikytas dėl kaltinimų pinigų plovimu.

Praėjus dviem mėnesiams po „Bašneft“ perdavimo valstybei V.Jevtušenkovas buvo paleistas.

Sprendimas leisti valstybės valdomai „Rosneft“ varžytis dėl „Bašneft“ akcijų, buvo plačiai kritikuojamas, taip pat ir vyriausybės atstovų, reikalaujančių liberalizuoti girgždančią šalies ekonomiką.

Verslo dienraštis „Vedomosti“ dar prieš „Bašneft“ pardavimo patvirtinimą pranešė, kad jis „patvirtina, kad Rusija sąmoningai kuria valstybinį kapitalizmą ir monopolizuoja ekonomiką“.

„Neįmanoma pavadinti vienos valstybinės įmonės pardavimo kitai valstybinei įmonei privatizacija“, – rašė „Vedomosti“.