Su virusu kovojanti Šiaurės Makedonija prieš derybas su ES balsuoja rinkimuose

Šiaurės Makedonijoje trečiadienį vyksta parlamento rinkimai, kurių nugalėtojams teks kovoti su antra koronaviruso epidemijos banga ir pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Tai pirmi parlamento rinkimai nuo praėjusių metų pradžios, kai ši Balkanų šalis pakeitė savo pavadinimą, įtraukdama į jį žodį „Šiaurės“ ir taip užbaigdama dešimtmečius trukusį ginčą su Graikija.

Susitarimas sudarė sąlygas šaliai įstoti į NATO ir atvėrė galimybę įstoti į ES.

Tačiau kritikai vis dar piktinasi dėl nacionalinio identiteto dalies atsisakymo Graikijai nuraminti. Graikai reiškia išimtines teises į pavadinimą „Makedonija“, nes taip vadinasi vienas jos šiaurinis regionas.

Rinkimuose, kurių baigtis sunkiai prognozuojama, varžosi susitarimo su Graikija architektas, socialdemokratų lyderis, buvęs premjeras Zoranas Zajevas ir griežti susitarimo kritikai iš judėjimo VMRO-DPMNE.

Niekas tikriausiai nelaimės aiškios daugumos, todėl po rinkimų turėtų vykti sudėtingos derybos dėl koalicijos. Balsavimo rezultatų laukiama anksti ketvirtadienį.

Padėtį komplikuoja koronaviruso pandemija. Valdžia stengiasi stabdyti viruso plitimą ir nepadaryti daugiau žalos ekonomikai, jau judančiai recesijos link.

Mažiau nei 2 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Makedonijoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 380 mirties nuo COVID-19 atvejų. Tai didžiausias mirties atvejų skaičius per capita Vakarų Balkanuose.

Rinkėjai su privalomomis kaukėmis laukė eilėse prie 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku atidarytų rinkimų apylinkių sostinėje Skopjėje. Balsavimas truks iki 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Prognozuojamas mažas aktyvumas

Prieš šešis mėnesius atsistatydinus Z. Zajevui, šaliai vadovauja laikinasis ministrų kabinetas. Z. Zajevas atsistatydino sausį, norėdamas paruošti dirvą pirmalaikiams rinkimams, kai Europos Sąjunga nesutiko pradėti stojimo derybų su Skopje mainais į valstybės pavadinimo pakeitimą ir kitas reformas.

Kovo mėnesį bloko narės pagaliau uždegė žalią šviesą deryboms su Šiaurės Makedonija, bet šalis vis dar laukia jų pradžios datos.

Pirmalaikius rinkimus iš pradžių planuota surengti balandį, bet dėl pandemijos juos teko atidėti, tad toliau dirbo laikinoji vyriausybė, kuriai sunkiai sekėsi spręsti koronaviruso krizę.

Kylant antrai susirgimų bangai, nuogąstavimai dėl sveikatos gali nulemti mažesnį rinkėjų aktyvumą.

„Mums derėjo palaukti, kol ši krizė praeis“, – sakė Skopjės gyventojas Ostoja Garacas.

Z. Zajevas siekė akcentuoti savo sėkmingą darbą priartinant šalį prie Vakarų, bet nacionalistų opozicija dėl susitarimų su Graikija ir Bulgarija kaltina jį „išdavyste“.

„Zoranas Zajevas mums, makedoniečiams, tikrai yra košmaras, bet kai kuriems mūsų kaimynams jis yra ilgai laukta svajonė“, – per vieną kampanijos mitingą pareiškė nacionalistų VMRO-DPMNE lyderis Christijanas Mickoskis.

Analitikai sako, kad šios partijos sugrįžimas į valdžią galėtų pakenkti santykiams su kaimyninėmis šalimis ir komplikuoti būsimas derybas dėl stojimo į ES.

„Potenciali VMRO pergalė neigiamai paveiks ne tik ES kelią, bet ir bendrą šalies užsienio politiką“, – sakė Elena Stavrevska iš Londono ekonomikos mokyklos.

Vis dėlto daug rinkėjų yra nepatenkinti centro kairės socialdemokratais, kurie, kaip įsivaizduojama, „netesėjo kai kurių svarbių pažadų, įskaitant teisingumo reformas“, naujienų agentūrai AFP sakė E. Stavrevska.

Pandemijos nulemtas sulėtėjimas

Tuo metu etninių albanų Demokratinė sąjunga integracijai (DUI), nuo kurios tradiciškai priklauso jėgų pasiskirstymas, reikalauja, kad mainais į aljansą jos kandidatas užimtų premjero postą.

Ir Z. Zajevas, sudaręs aljansą su kita, mažesne albanų partija, ir Ch. Mickoskis atmeta šį reikalavimą, kurį vadina šantažu.

Tačiau neaišku, ar kuri nors pagrindinė partija galės užsitikrinti daugumą be DUI pagalbos.

„Daug rinkėjų gali nebalsuoti, be to, daug jų nėra apsisprendę (už ką balsuoti), todėl yra per daug nežinomųjų, kad būtų galima prognozuoti, ką atneš rinkimų diena“, – sakė E. Stavrevska.

Šalies laukia pandemijos nulemtas ekonomikos sulėtėjimas, kuris padidins vargus vienoje neturtingiausių Europos šalių, kur vidutinis mėnesio atlyginimas yra 420 eurų.

Daug šalies gyventojų jau prarado tikėjimą politine klase, kurios abi stovyklos nuolat kaltinamos korupcija.

„Turėdamas galvoje, kad nuo mano gimimo niekas nepasikeitė, (iš rinkimų) nieko nesitikiu“, – sostinėje sakė jaunas vyras Stefanas Micevskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių