Dviejų zuikių vienu šūviu miške lengvai nenušausi. Pavyks Ukrainai tęsti laviravimo politiką, o gal Kijevas pagaliau pasirinks – Rusija ar Europa?

Teks apsispręsti

Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius praėjusią savaitę sakė, kad būti tarp Rytų ir Vakarų Ukraina, žinoma, gali, ir tai, pasak jo, yra teisingas sprendimas. Tačiau čia pat L.Linkevičius pridūrė, kad pasirinkus vieną iš pusių kelio atgal gali nelikti.

"Reikia pasirinkti. Yra ribos, kurių negalima peržengti. Negali būti prieštaravimų", – dėstė L.Linkevičius.

Ukraina, iš tiesų, atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Rusija spaudžia, kad Kijevas stotų į Muitų sąjungą, o Europa grasina, jog pasirinkusi Rusiją Ukraina europinę integraciją matys kaip savo ausis.

"Noriu labai aiškiai pasakyti: atsakymas labai paprastas – abu susitarimai nesuderinami ir Ukrainai teks pasirinkti vieną arba kitą", – praėjusią savaitę Europos žinią Ukrainai išdėstė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.

Tarp Rytų ir Vakarų

Laviravimo tarp Rytų ir Vakarų politikos pradininku laikomas buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.

Rodydamas Vakarams, kad yra pasirengęs plėtoti gerus santykius, jis tuo pat metu flirtuodavo su Maskva. Antai 2002 m. Kijevas pateikė prašymą prisijungti prie NATO, taip pat išreiškė norą jungtis prie ES, tačiau po metų pats L.Kučma maloniai sutiko pirmininkauti Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), nors Ukraina nėra ratifikavusi visų NVS įstatų, todėl teisiškai (de jure) nėra organizacijos narė.

Vėliau L.Kučma su Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano vadovais sutarė sudaryti glaudžią ekonominę sąjungą.

Viktoras Janukovyčius, kitaip nei jo pirmtakas ir bendravardis Viktoras Juščenka, atrodo, vadovaujasi L.Kučmos logika.

Vilniuje Ukrainos vadovas žadėjo, kad europinė integracija liks Ukrainos užsienio politikos prioritetu, nors, pasak jo, dėl ekonominių interesų Kijevas negali nesiskaityti su Muitų sąjunga.

"Kalbant apie Muitų sąjungą, ši organizacija veikia, mes privalome ieškoti galimybių bendradarbiauti su jais ir mes dirbame šia linkme, nes prekių apyvarta sudaro daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių. Negalime nesiskaityti su tuo, nes tai – ekonominiai interesai, visų pirma Ukrainos gamintojų interesai. Tai yra konkretus klausimas, prie kuriuo mes dirbame", – aiškino V.Janukovyčius.

"Botagas ir meduolis"

Kad ir ką kalbėtų V.Janukovyčius, su Rusija jis ilgai žaisti negalės.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas dienraščiui sakė, kad "svertų paveikti Ukrainą Rusija turi nemažai".

"Rusija yra svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė, jei lygintume atskiras valstybes. Tiesa, ES, kaip ekonominis blokas, užima didesnę Ukrainos užsienio prekybos dalį nei Rusija. Vis dėlto vien manipuliacijos energetikos išteklių kainomis, tiekimo sąlygomis Ukrainai būtų labai skausmingos. Be to, Rusija neabejotinai turi galimybių veikti ir Ukrainos vidaus politikos procesus", – dėstė ekspertas.

Kodėl Rusijai svarbu matyti Ukrainą Muitų sąjungoje?

T.Janeliūnas mano, kad "bet kuriame Rusijos projekte, kuriame bandoma plėtoti integraciją buvusių Tarybų Sąjungos šalių pagrindu, Ukraina yra esminė dėlionės dalis".

"Ukraina yra didžiulė rinka ir svarbi prekybos partnerė Rusijai. Todėl jau vien dėl to būtų prasminga Ukrainą įtraukti į Muitų sąjungą ar platesnį Eurazijos ekonominį bloką", – pridūrė ekspertas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė pabrėžė, kad "Ukraina Rusijai yra tarsi lakmuso popierėlis, rodantis jos įtaką ir svarbą regione".

"Tiek dėl istorinių, tiek dėl tapatybinių, tiek dėl ekonominių priežasčių Ukraina yra svarbi Rusijai ir jos praradimas europinėms institucijoms neįsivaizduojamas, – sakė D.Jakniūnaitė. – Galima net teigti, kad Eurazijos sąjungos sukūrimas didele dalimi susijęs su noru vis labiau integruoti šią šalį į bendrą ekonominę erdvę. Diskusijoms dėl artimesnio bendradarbiavimo su ES nejudant į priekį, atrodo, Rusija turi galimybių, užimdama netgi šiurkščią poziciją. Neabejotina, kad Ukrainai prisijungus prie Eurazijos sąjungos europinė integracija gerokai sulėtėtų, gal net visiškai sustotų."

Tiesa, D.Jakniūnaitė pridūrė nematanti ženklų, kad Kijevas šiuo metu aktyviai svarstytų, ar jungtis prie Muitų sąjungos.

"Atvirkščiai, Ukrainai bandant kiek atsverti energetinį Rusijos dominavimą, įtampa dvišaliuose santykiuose pastaruoju metu vėl sustiprėjo", – pabrėžė ekspertė.

T.Janeliūnas suabejojo, ar Ukrainai narystė Muitų sąjungoje apskritai apsimokėtų.

"Toks jau muitų sąjungų veikimo principas, kad būdamas vienoje negali dalyvauti kitoje. Todėl formaliai Ukraina negalės turėti laisvos prekybos erdvės su ES, jei taps Muitų sąjungos su Rusija (ir kitomis Euroazijos sąjungos valstybėmis) dalimi, – sakė T.Janeliūnas. – Be to, Ukrainai gali kilti bėdų ir dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – jau anksčiau suderėtos sąlygos gali neatitikti Muitų sąjungos susitarimų, todėl Ukrainai arba reikės persiderėti su PPO, arba mokėti nemažas kompensacijas. Ar dalyvavimas Muitų sąjungoje su Rusija atpirktų tokius praradimus, labai abejotina, nebent Rusija ketintų kaip nors papildomai kompensuoti Ukrainai nuostolius, žadėtų kokias nors didžiules investicijas, subsidijuojamus energetikos išteklius ir pan."

Vilnius "gins" Kijevą?

Ar gali Lietuva vėl tapti Kijevo advokate Europoje?

Politikos ekspertas Vladas Sirutavičius pabrėžė, kad Lietuva neturėtų pervertinti savo vaidmens.

"Lietuvos vaidmuo nėra toks didelis, kaip mūsų politikai įsivaizduoja. Nereikia čia labai savęs pervertinti, kad mes labai jau didelį darbą padarysim, pritrauksime prie Vakarų nuo Rusijos. Tai – iliuzija", – kalbėjo V.Sirutavičius.

Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas į Lietuvą rodo pragmatišką požiūrį ir norą palaikyti gerus dvišalius santykius.

"Mūsų logika turėtų būti aiški – mes norime palaikyti normalius, gerus tarpvalstybinius santykius su Rytų kaimynais ...>. Gerai, kad vyksta tokie susitikimai, gaila, kad tokie susitikimai nevyksta su Rusijos prezidentu ar vyriausybės vadovu", – pabrėžė V.Sirutavičius.