Rusijos lyderis JAV prezidento rinkimuose tvirtai parėmė Dž.V.Bušą

Prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, neabejoja, kad Džordžas V.Bušas bus perrinktas dar vienai kadencijai. Susidaro įspūdis, jog jis nori, kad rezultatas būtų kaip tik toks. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas nedviprasmiškai parėmė Dž.V.Bušo kandidatūrą kito mėnesio pradžioje vyksiančiuose rinkimuose.

V.Putino poziciją vis dar komentuoja tarptautinė žiniasklaida.

Teroristų taikinys - Baltųjų rūmų šeimininkas

V.Putinas, stodamas Džordžo V.Bušo pusėn, pareiškė, kad teroristų atakos Irake nukreiptos pirmiausia prieš dabartinį Amerikos lyderį. “Bet kuris objektyvus stebėtojas supranta, kad tarptautinių teroristų organizacijų atakos Irake, ypač dabartinėmis sąlygomis, nukreiptos ne tiek prieš tarptautinės koalicijos pajėgas, kiek prieš prezidentą Bušą”, - Dušanbėje sakė V.Putinas.

Tarptautiniai teroristai yra užsibrėžę tikslą kuo labiau pakenkti Bušui ir neleisti jam būti perrinktam antrajai kadencijai”, - sakė jis spaudos konferencijoje, surengtoje pasibaigus Vidurio Azijos bendradarbiavimo organizacijos šalių valstybių vadovų susitikimui.

Pasak V.Putino, jeigu teroristams “pavyks tai padaryti, jie švęs pergalę ir prieš Ameriką, ir prieš visą antiteroristinę koaliciją”. “Šiuo atveju tai suteiks tarptautinėms teroristų organizacijoms naują impulsą jų veikloje, ir gali paskatinti teroristų išpuolius kituose pasaulio regionuose”, - pažymėjo Rusijos vadovas.

V.Putino komentarai prieš lapkričio 2 dieną vyksiančius JAV prezidento rinkimus, per kuriuos su Dž.V.Bušu varžysis populiarumu jam nedaug nusileidžiantis demokratas Džonas Keris, atrodo kaip atlygis Dž.V.Bušui už jo asmeninę draugystę ir vertingą paramą.

Atrodytų, kad nėra už ką simpatizuoti

Reaguodamas į V.Putino pareiškimą Dušanbėje, interneto leidinys “Rosbalt. Ru” paskelbė išsamią publikaciją, pavadintą “Kodėl Vladimiras Putinas pasirinko Džordžą V.Bušą?”

“Rosbalt. Ru” teigia, jog atrodytų, kad Rusijos lyderis neturi už ką simpatizuoti dabartiniam JAV prezidentui. Jungtinių Valstijų kariškiai įkėlė koją į aštuonias iš penkiolikos buvusių sovietinių respublikų ir neketina iš jų trauktis, taip mažindami Rusijos įtaką jose. Dž.V.Bušas daug prisidėjo, kad į NATO būtų priimtos Rytų Europos valstybės, įskaitant Baltijos šalis.

JAV prezidentas įvedė kvotas Rusijoje pagamintam plienui, taip smogdamas smarkų smūgį šios šalies eksportui. Ir vis dėlto Rusijos lyderis nedviprasmiškai remia Dž.V.Bušą jo kovoje su demokratų kandidatu. Kuo paaiškinti tokią stabilią V.Putino ištikimybę “bičiuliui Džordžui”? - klausia “Rosbalt. Ru”.

Naujas posūkis

V.Putino teiginiuose, išdėstytuose Dušanbėje, galima įžvelgti naują posūkį, tiksliau, sugrįžimą prie ankstesnės retorikos, labai kritusios į akis dar prieš tragediją Beslane. Iki teroristų išpuolio Šiaurės Osetijoje Rusijos prezidentas pirštu baksnojo į tarptautinio terorizmo keliamą grėsmę ir teigė, kad Rusijai reikia išvien su Vakarais, įskaitant JAV, kovoti su šiuo blogiu.

Bet “Rosbalt. Ru” primena, kad tuoj po tragedijos Beslane V.Putinas pirmą kartą viešai pareiškė, jog “civilizuotasis pasaulis” skatina teroristų išpuolius prieš Rusiją. Tuo tarpu Dušanbėje tokių kaltinimų nesigirdėjo, o Maskvos dalyvavimas antiteroristinėje koalicijoje buvo pateiktas kaip svarbiausias uždavinys.

Paaiškinimų, kodėl V.Putinas pasirinko Dž.V.Bušą, o ne Dž.Kerį, surasti nesunku. Respublikonų kandidatas kur kas mažiau kritikuoja Maskvą už jos vidaus politiką. Toks elgesys ypač pastebimas demokratų kandidato pareiškimų, kuriuose gausu kaltinimų Rusijos vadovybei, fone.

Jau pirmuosiuose debatuose su Dž.V.Bušu Dž.Keris neišlaikė: “Ponas Putinas dabar kontroliuoja beveik visą Rusijos televiziją. Jo politiniai oponentai - kalėjime. Dabar Rusijoje beveik neliko laisvės”.

Tuo tarpu Dž.V.Bušas apie Kremliaus šeimininką atsiliepia tik palankiai. Tapo banalūs gerai žinomi Amerikos prezidento žodžiai apie tai, kad jau pirmajame jo susitikime su V.Putinu “pavyko giliai pažvelgti į jo sielą”, todėl neliko abejonių, kad Rusija galima pasitikėti.

Padėjo atsispirti kritikai

Tvirta JAV lyderio parama, kurią V.Putinas jaučia nuo to laiko, kai po 2001 metų rugsėjo 11-osios jis prisidėjo prie Vašingtono karo su terorizmu, padėjo jam atsispirti Vakarų ir pačių Jungtinių Valstijų kritikai dėl nedemokratinių tendencijų Rusijoje.

Agentūros Reuters korespondentas, komentuodamas Rusijos ir JAV lyderių asmeninius santykius, nors pragmatiškasis V.Putinas leido suprasti norintis, kad Dž.V.Bušas Baltuosiuose rūmuose dirbtų ir antrą kadenciją, nepamiršo pridurti, kad “kai Amerikos rinkėjas ateis prie balsadėžės, balsavimo motyvai išeis toli už Irako problemų ribų”. “Todėl mes turime atsižvelgti į realybę ir būti pasirengę bet kuriam amerikiečių pasirinkimui”, - pažymėjo komentatorius.

Birželį V.Putinas pirmą kartą aiškiai užsiminė, jog norėtų matyti Dž.V.Bušą Baltuosiuose rūmuose ir antrąją kadenciją. Tada jis kaltino demokratus veidmainiškai užsipuolant JAV lyderį dėl Irako ir sakė, kad Bilo Klintono administracija yra atsakinga už 1999-ųjų oro smūgių kampaniją prieš Jugoslaviją.