Vašingtono strategų planai Kaspijos ir Centrinės Azijos regionuose susiduria su kliūtimis

Keliolika metų trypčiojęs vietoje, Azerbaidžanas, pramintas Europos Kuveitu, išgyvena ekonominį bumą. Ekspertai neabejoja, kad šalies BVP šiais metais padidės 15-20 proc.

Politologai tuo pat metu konstatuoja, kad Azerbaidžanas, vis dar priklausantis NVS, be nereikalingo šurmulio dreifuoja Vakarų link. Tai visiškai atitinka Vašingtono strategų planus, pagal kuriuos Kaspijos ir Centrinės Azijos regionuose turi būti sumažinta Rusijos įtaka.

Tačiau kai kurios regionų valstybės, pirmiausiai Uzbekistanas ir Kirgizija, po ilgokų dvejonių, neatlaikiusios spaudimo, apsisprendė savo ateitį susieti su Rytais.

Investicijos didėja

Azerbaidžane pernai išgauta maždaug 15 milijonų tonų naftos ir apie 5 milijardus kubinių metrų dujų. Skeptikai, teigę, kad šios Užkaukazės valstybės gamtiniai ištekliai labai išpūsti, pritilo.

Vakarų kompanijos Azerbaidžane be paliovos didina investicijas. Šioje šalyje yra maždaug 15 proc. viso pasaulio išžvalgytų naftos išteklių (palyginimui: tai yra daugiau nei Jungtinėse Valstijose arba Šiaurės jūroje).

Nors Azerbaidžanas tebepriklauso Maskvos dominuojamai NVS, Rusijos žiniasklaida konstatuoja, kad prezidento Ilhamo Alijevo tvirtai valdoma šalis dreifuoja Vakarų link.

“Į šalį plūsta milijardinės investicijos, kurias diktuoja grynai politiniai sumetimai: Vakarai nori kontroliuoti Kaspijos turtus, kartu pagal galimybes apribodami ten Rusijos ir Irano įtaką”, - rašo interneto svetainė “Utro.ru” publikacijoje, kurios antraštėje jaučiamas nerimas dėl visos Užkaukazės ateities - “JAV siekia pasiglemžti Rusijos kaimynes”.

“Šiame fronte neseniai atšvęsta didelė pergalė su šūkiu “Kaspijos nafta nebus transportuojama per Rusiją!”, kai pagaliau buvo baigtas tiesti naftotiekis Baku - Tbilisis - Džeihanas. Bet vis dar abejojama, ar Azerbaidžano naftos pakaks, kad šis naftotiekis, galintis per parą perpumpuoti milijoną barelių “juodojo aukso”, būtų rentabilus. Todėl dabar prie “amžiaus projekto” realizavimo siekiama pritraukti Kazachstaną, kurio naftos ištekliai yra labai dideli ir kuris vis dar neturi aiškios politinės orientacijos”, - nurodo “Utro.ru”.

Z.Bžezinskis atvirauja

Buvęs JAV prezidento Džimio Karterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, dabar didelį autoritetą turintis politologas Zbignevas Bžezinskis atvirai dėsto, ko siekia Vakarai, į Užkaukazę investuodami milijardus dolerių.

“Kaspijos nafta ir dujos - tai instrumentai, kuriais siekiama Centrinę Aziją ir Užkaukazę geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu išvesti į pasaulinę rinką, atskirti šiuos regionus nuo Rusijos, kad ji prarastų bet kokią galimybę atkurti posovietinę imperiją”, - britų laikraštyje “Financial Times” rašo Z.Bžezinskis.

Maskvos žiniasklaida tuo tarpu su apmaudu konstatuoja, kad mūšyje dėl Kaspijos “juodojo aukso” Rusijos naftos kompanijos pralaimi. “LUKoil”, vienintelis Rusijos koncernas, mėginęs dalyvauti kai kurių projektų realizavime, vėliau savo teises paskubomis pardavė. Kai Vakarų kompanijų investicijos siekia dešimtis milijardų dolerių, “LUKoil” tam pajėgė skirti vos pusę milijardo.

“Nejaugi iš Užkaukazės teks trauktis? Bet ką padarysi, geopolitika - dalykas rimtas: Azerbaidžaną baigia pasiglemžti Jungtinės Valstijos ir Turkija”, - liūdnai konstatuoja “Utro.ru”.

Svertas gali būti prarastas

Tačiau Vašingtono strategų planai, apie kuriuos atvirai kalba Z.Bžezinskis, ne visur realizuojami taip sėkmingai, kaip Azerbaidžane. Kai kurios Centrinės Azijos valstybės, susidūrusios su Rusijos ir Kinijos spaudimu, sudrebėjo. Tai konstatuojama išsamiame straipsnyje, paskelbtame Vokietijos laikraštyje “Tages Anzeiger” ir pavadintame “Rusijos vidaus kiemas nusisuka nuo Jungtinių Valstijų”.

“Sekdama Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo pavyzdžiu, naujoji Kirgizijos vadovybė garsiai svarsto apie galimybę uždaryti Amerikos karinę bazę, esančią netoli sostinės Biškeko. Jei bazė būtų uždaryta, Vašingtonas prarastų svertą, kurio pagalba būtų buvę galima riboti Rusijos įtaką Kaspijos ir Centrinės Azijos regionuose”, - rašo laikraštis.

Autokratai įsižeidė

JAV pareigūnai ne kartą sakė, kad Amerikos karinės bazės Centrinėje Azijoje nevaidina lemiamo vaidmens, tačiau jos vis dėlto yra svarbios šalims, į Afganistaną pasiuntusioms savo kontingentus.

Vašingtonas šias bazes su Uzbekistano ir Kirgizijos vadovybės sutikimu įkūrė tuoj po rugsėjo 11-osios, kai buvo nutarta sutriuškinti Talibaną, kuris Afganistaną buvo pavertęs teroristų lizdu. Taip amerikiečiai įkėlė koją į strategiškai svarbų regioną.

Tačiau dabar švytuoklė, atrodo, vėl pakrypo Rusijos link. Ši Eurazijos valstybė, Centrinę Aziją tradiciškai vertinanti kaip savo vidaus kiemą, ketverius metus garsiai skundėsi, kad prarado šį regioną, rašo “Tages Anzeiger”.

Lemiamu įvykiu, užsienio valstybes perskirstant į sąjungininkes ir priešininkes, tapo skerdynės Andižane.

Nors JAV administracija Uzbekistano prezidentą už žiaurų susidorojimą su demonstrantais kritikavo santūriai, tačiau vietiniams autokratams pakako ir to: Rusijos, Centrinės Azijos ir Kinijos valdovai, neatmetantys galimybės, kad ir jų šalyse gali pasikartoti Andižano scenarijus, nusisuko nuo Vakarų, o Uzbekistano prezidentui I.Karimovui patiesė raudoną kilimą, nurodo “Tages Anzeiger”.

Radijo stotis “Svoboda” šiomis dienomis surengė diskusiją, kurioje Kirgizijos politologai svarstė, su kuo ši šalis savo ateitį turėtų susieti: su Vakarais ar su Rytais? Vos ne visi diskusijos dalyviai išreiškė įsitikinimą, kad Kirgizija neturi kito pasirinkimo, kaip remtis didžiosiomis kaimynėmis - Rusija ir Kinija.

Vis dėlto Jungtinėms Valstijoms pavyko pasiekti, kad jų bazė Kirgizijoje dar kuriam laikui išliktų. JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas, praėjusią savaitę viešėjęs Biškeke, pasiekė, kad dar bent trejus metus ši bazė veiktų.

Bet kaip bus ateityje, liko neaišku.