Spalvoti muilo burbulai – vienuolikos metų darbo rezultatas

Degančios ir sprogstančios cheminės medžiagos, sugadinti drabužiai, vienuolika prabėgusių metų ir pusė milijono išleistų dolerių – tiek paaukota pagerinti populiariausią pasaulio žaislą.

35-erių žaislų išradėjas iš San Paulo Minesotos valstijoje JAV Timas Kehoje daugelį metų tepliojo viską aplinkui tam, kad įgyvendintų prieš vienuolika metų gimusią idėją - sukurti spalvotus muilo burbulus. Nors visi aplink kartojo, kad tai tikrai neįmanoma, jis nepasidavė iki galo.

200 milijonų buteliukų kasmet

Muilo burbulai egzistuoja tiek, kiek egzistuoja vanduo ir surfaktantai - medžiagos, daugiausia esančios muile. Jos reaguoja su vandeniu ir „užrakina“ jį tarp dvie-jų sluoksnių, visi trys sluoksniai sudaro ploną plėvelę. Sąveikaudama su oru, plėvelė plečiasi, kol atsiplėšia nuo paviršiaus ir suformuoja burbulą.

Žmonės žaidžia muilo burbulais mažiausiai 400 metų. Septynioliktojo amžiaus flamandų paveiksluose galime matyti vaikus, pučiančius muilo burbulus iš molinių pypkių.

Viena Čikagos žaislų kompanija pradėjo pardavinėti muilo burbulus dar 1940-aisiais, o jie vis dar paklausūs, nors žaislų pramonėje vidutinis produkto klestėjimo laikas trunka mažiau nei 18 mėnesių.

Suskaičiuota, kad prekiautojai parduoda apie 200 milijonų buteliukų kasmet, turbūt daugiau nei bet kokių kitų žaislų. Nepaisant ilgalaikės paklausos, per 60 metų muilo burbulai nebuvo tobulinti, išskyrus vienintelę išimtį, kai 2002-aisiais Toronto kompanija „SpinMaster“ pristatė muilo burbulus, nesprogstančius iki penkių minučių.

Žurnalas „Time“ paskelbė tai vienu didžiausiu metų išradimu ir jau pirmais metais buvo parduota 7 milijonai buteliukų. Potencialūs muilo burbulų pirkėjai yra mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau spalvoti muilo burbulai turėtų smarkiai praplėsti rinką. Įsivaizduokit, kad burbulų spalvos atitiktų mėgstamos sporto komandos ar įvairių organizacijų prekinio ženklo spalvas.

Tikėjosi greito rezultato

Būsimasis spalvotųjų burbulų išradėjas savo pirmąjį žaislą sukūrė 1989-aisiais, tai buvo stalo žaidimas apie atliekų rūšiavimą, pavadintas „Išsaugok Žemę“. Jis buvo toks pat neįdomus, kaip ir atrodo.

Žaislų kompanijos nebuvo sužavėtos tokio pasiūlymo, tačiau vienas laiškas su neigiamu atsakymu nukreipė jį pas nepriklausomą atstovą Frenką Jangą. Timas Kehoje jį atakavo ištisus mėnesius, siūlydamas savo idėjas. Pagaliau F. Jangas įkyriam vaikinui pasiūlė pilnos dienos darbą su 300 tūkstančių dolerių metiniu atlyginimu.

Kitus metus Timas Kehoje dirbo dieną ir naktį, kai tik jį pasiekdavo įkvėpimas. Viršininko pasitikėjimas dar labiau kurstė kūrybiškumą: nuo žaislinio sunkvežimio, kurio padangas vaikai galėjo patys pripūsti, spalvoto smėlio, sukietėjančio žaislinėje orkaitėje iki spalvotų muilo burbulų.

Tai atrodė tokia paprasta idėja, kad pradžioje Timas buvo visiškai ramus ir jau skaičiavo būsimus pinigus. Euforija išblėso, kai pradėjo bandymus. Atrodytų, kad užtenka į muiliną vandenį įpilti truputį dažų, tačiau sunkios dažų molekulės greitai nusėda, taigi gaunamas skaidrus burbulas su spalvotais taškeliais dugne. Kas prasidėjo nuo paprastos idėjos, peraugo į nesėkmių virtinę.

Pirmasis – mėlynas

Po vienerių metų ir 115 nesėkmingų mišinių pinigai ėjo į pabaigą, o rezultatų nebuvo. Išradėjas neteko darbo. Pakeitęs dar kelias darbo vietas, Timas Kehoje įkūrė savo firmą ir galėjo grįžti prie idėjos.

Spalvos taip ir liko nepagaunamos, bet strategija „išbandyk bet ką“ pripildė jo virtuvę daugybe keisčiausių burbulų. Vienas jų trenksmingai sprogo, kitas staiga suliepsnojo, o pats įspūdingiausias iššovė kaip kulka.

Išradėjas retai galėdavo kurį nors iš jų atkurti, nes niekada nieko neužsirašydavo. Vėliau, supratęs savo klaidą, pradėjo viską įrašinėti vaizdo kamera. Vieną įprastą dieną, panardinus lankelį į mėlyną masę, pasaulį išvydo pirmasis spalvotas burbulas.

Išradėjas negalėjo patikėti, todėl pūtė, kol visa patalpa prisipildė mėlynų muilo burbulų, negana to, jis dar paprašė žmonos patvirtinti, ar tai tikrai ne haliucinacija.

Apsvaigintas savo sėkmės, Timas Kehoe pradėjo siųsti video- įrašus žaislų kompanijoms. Jis net nespėjo apsvarstyti vienintelės, bet labai svarbios problemos - kai burbulai sprogdavo, aptaškydavo viską aplinkui, nuo odos dažai nenusiplaudavo net kelias savaites. Taigi visų firmų vadovai liepė paskambinti, kai viską padarys teisingai.

Dažams išleido pusę milijono

TimasKehoe tikėjosi, kad kompanijos, nusipirkusios formulę, ją patobulins pačios, tačiau jų atstovai žinojo daugiau nei Timas – iki tinkamo rezultato dar labai toli.

Taigi nusivylusiam išradėjui reikėjo kaip nors verstis. Kitus aštuoneris metus jis plėtojo tinklalapių dizaino verslą. Vėliau su buvusiais darbdaviais įkūrė žaislų kompaniją. Jis sukūrė 219 idėjų, už kurias partneriai jam sumokėjo pusę milijono dolerių. Tik po to, kai sandėris buvo patvirtintas, o čekis išgrynintas, Timas Kehoe prasitarė apie spalvotų muilo burbulų idėją. Jis vengė apie tai kalbėti anksčiau, nes žinojo, kad partneriai užsigeis pulti tai daryti,o juk jis nebuvo įsitikinęs, kad sugebės tai įgyvendinti.

Per visus tuos metus jis sukūrė daugybę burbulų iš daugybės dažų, tačiau nė vieni nebuvo tinkami. Viską lėmė atsitiktinumas. Išradėjas paėmė dažus, kurių niekada neišbandė, nes šie buvo pigmentiniai, t.y. labai sunkiai nuplaunami. Tačiau dažai puikiai nusiplovė nuo odos ir nuo drabužių. Atrodė, kad naktinių eksperimentų metai baigėsi.

Išradimas sukėlė siaubą

2004-ųjų liepos mėnesį Kohoe ir partneriai pakvietė daugybę vaikų ir jų tėvų į specialiai naujo išradimo pristatymui surengtą vakarėlį. Jie pasamdė filmavimo grupę ir išsinuomojo milžiniškas burbulų pūtimo mašinas, kurias pripildė įvairiaspalviu skysčiu.

Pirmos penkios minutės po burbulų pasirodymo buvo nuostabios. Mamos aikčiojo, o kai kurios net nubraukė ašarą. Vaikai krykštavo ir gaudė burbulus. Viskas buvo nepakartojama iki tol, kol burbulai sprogo.

Vaizdas buvo kaip po dažų mūšio: aptaškyti vaikai, tėvai ir mašinos. Išradėjas dar bandė sakyti, kad dažai išsiplaus, tačiau tai jau nebebuvo svarbu. Tik pamatęs išsigandusius mamų veidus, Timas Kehoe suprato savo klaidą – nuplaunamų dažų nepakako. Jam reikėjo dažų, kurie išnyktų, nepalikdami jokių žymių.Tačiau organinės chemijos istorijoje dar nebuvo vandenyje tirpių dažų, kurie patys išnyktų, o Timas Kehoe nebuvo chemikas.

Nauja dažų rūšis

Skubiai reikėjo rasti chemiką, kuris specializuotųsi itin specifinėje srityje. Tik saujelė pasaulio universitetų gali pasiūlyti tokį žmogų, ir nė vieno iš jų nėra JAV.

Remas Sabnis iš Bombėjaus nebuvo pirmasis atsiliepęs į kvietimą, jis tiesiog buvo pirmasis, kuris manė, kad sukurti nykstančius dažus nėra neįmanoma. R.Sabnis prižadėjo, kad burbulai bus paruošti per metus, tačiau net jis nežinojo, koks sunkus bus šis darbas.

Daugelį mėnesių jis vykdė nuo 60 iki 100 eksperimentų per savaitę, pildydamas užrašų knygutę molekulių eskizais, praleisdamas savaitgalius bibliotekoje, bandydamas vieną dažų rūšį po kitos. Sėkmingas buvo vienas iš tūkstančių eksperimentų.

Galiausiai jam pavyko sukurti muilo burbulus, kurie spindi ryškia spalva, tačiau ją praranda sprogdami. Spalva išnyksta taip, tarsi jos nė nebūtų buvę. Kai vienas iš tokių burbuliukų šprogsta tarp rankų, atrodo lyg magijos triukas.

Jei burbulas sprogsta ant rūbų, kilimo ar šuns, yra dvi išeitys: pašalinti dėmę su šiek tiek vandens arba pamiršti apie ją pusvalandžiui. Abiem atvejais spalva išnyks. Siekiant patobulinti žaislą, buvo atrasta visai nauja dažų rūšis.

Pristatomi „Zubbles“

Spalvoti muilo burbulai, prekiniu pavadinimu „Zubbles“ (lietuviškai turėtų būti “Zurbulai”), pasieks parduotuvių lentynas vasarį, jei ne anksčiau. Produkto dėžutės bus panašios į stilizuotus muilo burbulus.

Skirtingų spalvų personažai turi savo vardus ir net charakterius. Zilchas – juodas piktadarys yra populiariausias tarp berniukų. Mergaitėms labiau patinka rožinė Zili.

Timas Kehoe ieško fabriko, kuris išlaikytų formulės paslaptį ir per šešias savaites galėtų pagamintų milijoną buteliukų. Kai išradėjas nepučia burbulų prieš verslininkų auditoriją, jis sėdi namuose ir vėl bando išrasti naujus dažus ir pritaikyti juos kitose srityse.

Tarp įvairių idėjų jis galvoja ir apie plaukų dažus, kurie dingsta po kelių valandų, apie išnykstančias grafiti dažų spalvas, apie dantų pastą, kuri nudažys vaikų dantis ryškia spalva ir išnyks po 30 sekundžių. Išradėjas žada nenurimti ir naujais kūriniais pamaloninti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Parengė Ieva Vedeikaitė