Sosto įpėdinio gimtadienis: 70 žvakučių princui Charlesui

Veiklos jam netrūksta, ir nėra jokių ženklų, kad jis lėtintų tempą. Jis – turtingas, itin aktyviai veikia jam rūpimais klausimais ir laukia ketvirto vaikaičio, kurį jam pavasarį turi padovanoti Sasekso kunigaikštienė Meghan (Megan).

Tačiau jo likimas yra tapti karaliumi – šią poziciją jis automatiškai užims mirus jo 92 metų motinai, karalienei Elizabeth II (Elzbietai II).

Kai tai nutiks, Charlesą varžys konstitucinis reikalavimas monarchui susilaikyti nuo bandymų paveikti politiką. Bet iki to laiko Charlesas gali dėti lobistines pastangas dėl kovos su klimato kaita, remti ekologinį ūkininkavimą ir kovoti su genetiškai pakeistomis žemės ūkio kultūromis.

Tai jis daro tuo pačiu metu vis dažniau pavaduodamas karalienę ir prižiūrėdamas ambicingą labdaros organizaciją „Prince's Trust“, kurią įkūrė prieš 42 metus ir kuri jau padėjo šimtams tūkstančių jaunų britų.

Ar žvakučių gausiai prismaigstytas gimtadienio tortas reiškia, kad elegantiškai žilstančiam princui būtų laikas atsipalaiduoti? Jokiu būdu, sako Charleso žmona Camilla (Kamila), Kornvalio kunigaikštienė.

„Nemanau, kad jis galvoja esantis 70-ies, – gimtadienio sveikinime interneto svetainėje „The Telegraph Magazine“ rašė ji. – Manau, kad jam tai tik skaičius. Jis jokiu būdu nelėtins tempo. Turbūt juokaujate. Aš vis kartoju, kad 70 truputį spaudžia. Tai nėra labai daug, bet tai daug. Reikia truputį pristabdyti.“

Karališkoji šeima išgyvena lėtą, neakcentuojamą pereigą. Jos patriarchas, 97 metų princas Philipas (Filipas) jau oficialiai pasitraukė iš viešojo gyvenimo, nors kartais dar pasirodo paremdamas karalienę.

Karalienė savo ruožtu toliau aktyviai dirba, bet jau atsisako ilgų skrydžių į tolimus 53 valstybes vienijančios Sandraugos kampelius, o šiemet žengė neįprastą žingsnį ir spaudė Sandraugos šalis deklaruoti, kad Charlesas bus kitas šios grupės lyderis. Sandraugos vadovo postas nėra paveldimas.

Parama Charlesui buvo pareikšta vienbalsiai, ir tai atspindi ne tik dešimtmečius trukusio karalienės darbo vertinimą, bet ir įsitikinimą, kad Charlesas yra labai įsipareigojęs Sandraugai.

Charlesas taip pat ėmėsi geriau matomo vaidmens atstovauti karalienei kai kuriuose svarbiuose nacionaliniuose renginiuose. Praėjusį kartą jis tai darė per Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną lapkričio 11-ąją, kai pagerbiami žuvę britų kariai. Jis padėjo monarchės vainiką prie Nežinomojo kareivio kapo, o ji pati stebėjo ceremoniją iš balkono.

Tačiau jo darbo kelionės į užsienį ir kalbos savo šalyje žiniasklaidą domina ne taip smarkiai kaip jaunesni, fotogeniškesni karališkosios šeimos nariai ir mielos jų atžalos.

Tam tikra prasme Charlesas yra atsidūręs tarp skirtingų kartų: tarp savo motinos, valdančios nuo 1952 metų ir tapusios orumo bei tęstinumo simboliu, ir dviejų itin populiarių savo sūnų, princo Williamo (Viljamo) ir princo Harry (Hario), kurie drauge su savo žmonomis ėmė simbolizuoti garsiausios pasaulio monarchijos ateitį.

Williamas ir Harry taip pat daugeliui primena savo motiną, velionę princesę Dianą, kuri žuvo per automobilio avariją Paryžiuje 1997 metais, po bjaurių skyrybų su Charlesu, kuriam laikui pakenkusių jo autoritetui britų visuomenės akyse.

Būtent Williamo ir Harry – ir jų žmonų Kembridžo kunigaikštienės Catherine (Ketrin) ir Sasekso kunigaikštienės Meghan – nuotraukos mirga blizgių žurnalų viršeliuose, o ne 70-metį tuoj švęsiančio Charleso. Būtent šie jauni karališkieji asmenys yra laikomi žavingais modernizuotojais, mokančiais bendrauti su paprastais žmonėmis, o Charlesas kartais įsivaizduojamas kaip griežtas, pamokslaujantis ir nuo visuomenės nutolęs žmogus.

Camilla sako, jog visuomenė nesupranta, koks „neįtikimai malonus“ ir linksmas yra Charlesas, o Williamas ir Harry, tėvo jubiliejaus proga dalyvavę retame interviu transliuotojui BBC, giria tai, kaip jis gan neapibrėžta Velso princo pozicija naudojosi spręsti daugybei svarbių klausimų, tokių kaip aplinkos apsauga.

Tačiau Harry, kuris britų visuomenę pavergė iš dalies savo išdykėliška šypsena ir linksmumu, ragino tėtį truputį mažinti negatyvumą, dažnai lydintį jo pareiškimus.

„Paraginčiau jį likti optimistišką, nes manau, kad gali būti labai lengva tapti nusiminusiu ir negatyviu, – sakė Harry. – Bet tikiuosi, kad su savo vaikais ir vaikaičiais, ir dar keliais būsimais vaikaičiais, jis galės pasisemti energijos iš šeimos, o tada tęsti savo vadovaujamą vaidmenį.“