Sofija ir Maskva: (ne)slapta verslo ir politikos meilė

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Veikdamas užsienyje, stambus Rusijos verslas eksportuoja ir savas neskaidrumo tradicijas. Viena tokių šalių, kur tai įvyko be pasipriešinimo, – Bulgarija.

Palankios aplinkybės

Turtinga kultūros, istorijos ir gamtos Bulgarija niekada nebuvo skaidrumo pavyzdys. Vaduojantis iš socializmo šmėklų, griuvo senoji teisinė sistema, ankstesnio režimo suvaržymus keitė ties anarchijos riba balansuojantys nauji idealai. Privatizuojant valstybines įmones ar kuriant naujas šalies administravimo institucijas sunkiai atsispirta pagundoms laikytis moralės normų net ir tada, kai lengva ir pažeisti įstatymus, ir pasipelnyti.

Daug metų aukštas korupcijos lygis buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ES delsė pradėti narystės derybas. Nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" teigimu, radikalių permainų šioje srityje neįvyko ir per trylika narystės metų: 2019 m. Bulgarija buvo labiausiai korumpuota šalis visame bloke. Tai ideali dirva šalyje šaknis įleisti Rusijos verslui, konstatuoja Vašingtone įsikūręs Laisvosios Rusijos fondas.

Fondo analitikės Alisos Volkovos teigimu, stambiosios Rusijos kompanijos, pirmiausia "Vneštorgbank" ir "Lukoil", užmegzdamos glaudžius ryšius su Bulgarijos politikais, šalį pavertė priklausoma nuo Rusijos energetikos sektoriaus ir leido korumpuotiems politikams išsilaikyti svarbiuose valdžios postuose.

„Lukoil“ yra vienas didžiųjų šalies darbdavių ir sukuria 9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Be istorinių, kultūrinių ryšių, Bulgariją ir Rusiją nuo seno sieja ypač artimi ryšiai. Šalies ekonomika buvo visiškai priklausoma nuo SSRS. Viena kryptimi keliavo nafta ir dujos, o atgal – bulgarų žemės ūkio produkcija, lengvosios pramonės gaminiai: Sovietų Sąjunga pirko beveik visas Bulgarijoje pagamintas prekes.

Šiandien Bulgarija 90 proc. dujų importuoja iš Rusijos, "Rosatom" tiekia branduolinį kurą Kozlodujaus atominei elektrinei, o didžiausia Balkanuose Bulgarijos naftos perdirbimo įmonė priklauso "Lukoil", kuri tokiu būdu valdo daugiau nei 200 degalinių tinklą, yra vienas didžiųjų šalies darbdavių ir sukuria 9 proc. bendrojo vidaus produkto. Naudodamasi tarpininkais, "Lukoil" teikia paslaugas visoms Bulgarijos įstaigoms ir tarnyboms, įskaitant policiją ir armiją, yra vienintelis degalų oro ir jūrų transportui tiekėjas.

"Lukoil" fenomenas

Aiškindami šį fenomeną ekspertai žvelgia į netolimą praeitį. Po socializmo žlugimo ir po to įvykusios ekonominio liberalizavimo reformos Bulgarijoje prasidėjo masinė pramonės įmonių privatizacija. 1999 m. vienintelė šalies naftos perdirbimo įmonė "Neftohim" buvo pigiai parduota kompanijai "Lukoil".

Boikas Borisovas

Tuometis Bulgarijos prezidentas Petaras Stojanovas šį sprendimą yra pavadinęs išskirtinai politiniu. Jį priėmė tuometinis premjeras Ivanas Kostovas. Nuo to laiko "Lukoil", atstovaujamas kompanijos Bulgarijos padalinio direktoriaus Valentino Zlatevo, vaidino svarbų vaidmenį šalies politiniame gyvenime: remia Bulgarijos socialistų partiją ir partiją "Piliečiai už Bulgarijos europietišką plėtrą" – dabartinio premjero Boiko Borisovo organizaciją.

V.Zlatevo dėka "Lukoil" verslas Bulgarijoje suklestėjo: jam pavyko derėtis dėl gerų pasiūlymų su visomis Bulgarijos vyriausybėmis ir visais ministrais pirmininkais.

Per 20 metų bendrovė ne kartą buvo įtariama pažeidusi antimonopolinius įstatymus, tačiau niekada nebuvo apkaltinta. Dėl glaudžių V.Zlatevo ir Bulgarijos valdžios santykių "Lukoil" užima ypatingą poziciją – įmonė egzistuoja kaip valstybė valstybėje.

"Lukoil" Bulgarijoje yra praktiškai monopolininkas, turintis visus vietinius pajėgumus importuoti ir perdirbti žalią naftą, taip pat laikyti, transportuoti ir eksportuoti naftos produktus.

Kaip skelbia bulgarų leidinys "Bivol", pagrindinis "Lukoil" uostas Burgaso prieigose naudojamas naftai importuoti, netgi buvo pramintas Rusijos anklavu: čia nesutiksi Bulgarijos institucijų atstovų (taip pat ir muitinės pareigūnų), todėl neįmanoma perprasti, kas vyksta.

Pagal įstatymus, visuose vamzdynuose turi būti įrengti prietaisai, galintys išmatuoti į sandėlius atgabenamos ir iš jų išgabenamos naftos kiekį. Šių prietaisų duomenys turi pasiekti Bulgarijos muitinės departamentą. Po to, kai 2011 m., atlikus auditą, paaiškėjo, kad tokių prietaisų "Lukoil" vamzdynuose nėra, iš naftos perdirbimo įmonės buvo atimta licencija. Tačiau neilgam.

"Bivol" žurnalistai išsiaiškino, kad Sofijos bandymams susirinkti mokesčius sutrukdė tuometis JAV ambasadorius Bulgarijoje Jamesas Warlickas, 2001–2003 m. ėjęs JAV ambasados Maskvoje generalinio konsulo pareigas. Po amerikiečių diplomato apsilankymo gamykloje ir viešų liaupsių jos adresu pastarajai buvo grąžinta licencija. Iškalbinga tai, kad gerokai vėliau, 2017 m., J.Warlickas pradėjo dirbti Vašingtone veikiančioje advokatų kontoroje "Jegorov Puginskij Afanasjev & Partners". Šią kompaniją dar 1993 m. įkūrė Rusijos prezidento Vladimiro Putino klasės draugas Nikolajus Jegorovas.

Pagal Bulgarijos įstatymus, akcizais apmokestinamos prekės privalo būti laikomos licencijuotuose akcizų sandėliuose – taip galima stebėti jų judėjimą nuo pagaminimo ar importo iki pardavimo vartotojams. 2011 m. Finansų ministerija suskaičiavo, kad "Lukoil" tiesiogiai kontroliuoja 80 proc. tokių degalų sandėlių, o netiesiogiai – daugiau kaip 95 proc. Negana to, didžioji dalis Bulgarojoje gaunamo "Lukoil" pelno iškeliauja iš šalies. 2017 m. įmonė teigė sumokėjusi daugiau nei 32 mlrd. levų (apie 16 mlrd. eurų) mokesčių, tačiau, "Bivol" skaičiavimu, nuo privatizavimo ji sumokėjo tik 151 mln. levų (apie 77 mln. eurų) pajamų mokesčio.

Jei sandoris prieštarauja ekonominei logikai, kokia jo prasmė ir ko siekta?

Taip didžiausia šalies įmonė ne tik slepia pelną, bet ir naudojasi Bulgarija kaip koridoriumi neteisėtam naftos importui į ES.

Pinigai ir paslaugos

"Lukoil" vietininkas Bulgarijoje V.Zlatevas ir premjeras Boiko Borisovas neneigia savo senų ryšių. 2001 m. "Lukoil" pasirašė sutartį su tuomet Vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusio B.Borisovo įkurta saugumo kompanija "Ipon" dėl dujotiekio, einančio iš Burgaso, kur yra naftos perdirbimo įmonė, į Sofiją, apsaugos.

Valentinas Zlatevas

Šis susitarimas suteikė B.Borisovui stabilias pajamas ir jis susikūrė savo politinę karjerą, prasidėjusią nuo 2005 m. Sofijos miesto mero rinkimų. "WikiLeaks" duomenimis, dėl iš "Lukoil" per tarpininkus gautų pinigų 2009 m. B.Borisovo politinė jėga – partija "Piliečiai už europietišką Bulgarijos plėtrą" – sužibėjo nacionaliniuose rinkimuose.

B.Borisovą ir V.Zlatevą sieja glaudūs ryšiai. "B.Borisovui priimant svarbius politinius sprendimus didelę reikšmę turi jo lojalumas V.Zlatevui. Nuo pat darbo mero poste jis pritraukė "Lukoil" į daugybę vyriausybinių partnerysčių: "Lukoil" dovanojo asfalto miesto gatvių remontui, perėmė paminklo sovietų armijai priežiūrą ir finansavo socialinio būsto statybas. Atsakydamas į tai B.Borisovas parėmė miestui nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimą naujų "Lukoil" degalinių stočių statybai", – rašo "Bivol".

Būta įtarimų, kad V.Zlatevas gali būti susijęs su Rusijos žvalgyba Bulgarijoje. Tai paaiškintų jo keistas pastangas ne tik rūpintis "Lukoil" verslu, užtikrinti stabilų Rusijos naftos ir dujų importą, bet ir apskritai Rusijos interesais Bulgarijoje.

Pavyzdžiui, dėl oficialiai nepaaiškintų priežasčių 2011 m. V.Zlatevas dalyvavo Bulgarijos ekonomikos, energetikos ir turizmo viceministrės Marijos Kosevos susitikime su "Rosatom" atstovais Maskvoje, kuriame kalbėta apie dėl Belenės AE statybos projektą.

Beleno AE, antroji atominė elektrinė Bulgarijoje, buvo suplanuota dar devintajame dešimtmetyje, tačiau vėliau buvo užšaldyta. 2002 m. Bulgarijos valdžia ketino pasirašyti statybos susitarimą su antrine Rusijos kompanijos "Rosatom" įmone "Atomenergoproekt", projektą aktyviai rėmė tuomet daugumą parlamente turėjusi Bulgarijos socialistų partija. Kai 2009 m. į valdžią atėjo B.Borisovas ir jo partija, jis pirmiausia užšaldė projektą (tai leido nuo projekto nušalinti jam netinkamus žmones ir įmones, susijusias su socialistais), o 2010 m. vėl atnaujino derybas su "Rosatom". Projektas sustabdytas tik 2012 m., spaudžiant ES.

Tiesa, V.Zlatevas išskaido riziką ir palaiko gerus santykius su visų pagrindinių partijų politikais. Anot "Bivol", 2016 m. "Lukoil" perdavė didelį pakrantės žemės plotą netoli savo perdirbimo gamyklos turkų mažumai atstovaujančio Judėjimo už teises ir laisves tuomečiam vadovui Ahmedui Doganui.

Ahmedas Doganas

Teritorijoje išdygo didžiulis privatus A.Dogano kompleksas, o visuomenė neteko teisėtos prieigos į paplūdimį. A.Dogano ir V.Zlatevo santykiai buvo palaikomi per ofšorines kompanijas.

2019 m. V.Zlatevas buvo atleistas: žiniasklaidos teigimu, "Lukoil" centrinėje būstinėje būta nepasitenkinimo didžiuliu pelno praradimu.

Nuostoliai ir nauda

Kitas didelis Rusijos verslo atstovas Bulgarijos ekonominėje ir politinėje arenoje – "Vneštorgbank" bankas, kurio 60,93 proc. akcijų priklauso Rusijos valstybei.

Pastaraisiais metais bankas dalyvavo keliose įtartinose investavimo schemose skirtingose šalyse. Bent dvi šios "investicijos" buvo susijusios su Bulgarija: Bulgarijos telekomunikacijų įmone (trečia pagal dydį Bulgarijos mobiliojo ryšio bendrovė, buvusi valstybinio laidinio telefono tinklo operatorė) ir kompanija "Bulgartabac".

Pirmuoju atveju kalbama apie telekomunikacijos įmonės perleidimą iš pradžių žinomam bulgarų investuotojui Spasui Rusevui, o galiausiai, pasinaudojus "Vneštorgbank" ir imitavus neva teisėtą sandorį, vertingas akcijų paketas atiteko skandalingam bulgarų verslininkui Cvetanui Vasiljevui, nuo teisėtvarkos besislapstančiam Serbijoje. Vėliau akcijas perėmė Bulgarijos politiniam elitui artimi verslininkai.

Legendinė Bulgarijos tabako bendrovė "Bulgartabac" 2011 m. buvo parduota kompanijai iš Austrijos "BT Invest GmbH" už gerokai žemesnę kainą nei rinkos vertė: 79,83 proc. valstybinės tabako bendrovės akcijų investuotojui kainavo 100,1 mln. eurų. "BT Invest" tuo metu priklausė Kipre registruotai bendrovei "VTB Capital Pe Investment Holding Ltd. Naujasis savininkas įsipareigojo per dvejus metus investuoti 7 mln. eurų ir penkerius metus kasmet pirkti 5 000 tonų bulgariško tabako.

2015 m. "Bulgartabac" šeimininkė atsidūrė Deliano Pejevskio, laikomo korupcijos simboliu Bulgarijoje, rankose. Atstovaudamas Judėjimui už teisę ir laisvę parlamente, jis kontroliuoja daugybę įmonių. Tarp jų (kartu su motina Irena Krasteva, buvusia Nacionalinės loterijos vadove) – ir 80 proc. Bulgarijos žiniasklaidos įmonių, kuriomis savo tikslams naudojasi valdančioji koalicija, akcijos. Būtent dėl tokios žiniasklaidos koncentracijos politikų rankose Bulgarijos spaudos laisvės indeksas yra itin mažas – ji yra 111 vietoje.

Išnagrinėjus tabako kompanijos privatizavimo peripetijas, paaiškėja, kad "Vneštorgbank", žaisdamas su šios įmonės savininko akcijomis, patyrė nuostolių. Jei sandoris prieštarauja ekonominei logikai, kokia jo prasmė ir ko siekta?

Palaikyti artimus ryšius su pagrindėmis Bulgarijos partijomis naudinga ne tik šalyje veikiančioms kompanijoms. Atvirai ir ne šios partijos pasisakė prieš sankcijų Rusijos Federacijai įvedimą, o dabar siekia jas atšaukti.

"Toks politiškai motyvuotas verslas tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia įstatymų viršenybei, nes ribojama žiniasklaidos laisvė ir daromas poveikis tokiai demokratinei institucijai kaip rinkimai, – sako Laisvosios Rusijos fondo analitikė. – Megzdamas ekonominius ryšius su vietos politikais, Rusijos verslas palaiko korupcijos praktiką Bulgarijoje, padeda sukurti žiniasklaidos koncentraciją ir pasinaudoti ją per rinkimus."



NAUJAUSI KOMENTARAI

marina thebault kosel

marina thebault kosel portretas
BRANDUOLINĖ TARŠA LIETUVOJE negyvos žuvys iš nemunų yra radioaktyviosios. Štai ką „bluewin“ šį vakarą skelbia Šveicarijoje: „Remiantis Olandijos visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM) skaičiavimais,„ radionuklidai kyla iš Vakarų Rusijos pusės “, net jei priemonės neleidžia nustatyti tikslesnę vietą. Nustatyti nuklidai yra labai dirbtiniai, todėl yra žmogaus kilmės. O jų sudėtis „gali rodyti branduolinės jėgainės kuro elemento žalą“, - sakoma Nyderlandų valdžios pranešime.

Anonimas

Anonimas portretas
Arabai prakeikti.

O tas

O tas portretas
Vašingtone įsikūręs Laisvosios Rusijos fondas Man vienam juokngai skamba?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių