Iškilus šiitų mažumos Saudo Arabijoje dvasininkas šeichas Nimras al Nimras, kaltintas terorizmo kurstymu, buvo nukirsdintas. Ir šis Saudo Arabijos poelgis išprovokavo šiitų pasaulio pasipiktinimą. Keista tik tiek, kad ne Iranas – galingiausia šiitų valstybė, bet Saudo Arabija labiausiai karščiavosi.

Neproporcinga reakcija

Regis, baimė dėl potencialaus Irano galios augimo verčia Saudo Arabiją nervintis ir elgtis neracionaliai.

Rijadas pareiškė, kad Iranas sąmoningai delsė saugoti šalies diplomatines atstovybes sostinėje Teherane ir Mešhedo mieste, todėl karštakošiškai nutraukė diplomatinius santykius su šia šalimi.

Be kita ko, Saudo Arabija laikosi nuostatos, esą Iranas kursto sukilimą tarp palei Persijos įlanką gyvenančių šiitų, kur glūdi Saudo Arabijos išteklių klodai, nuo kurių Rijado režimas labai priklausomas. Galiausiai, bent kaip patvirtino Iranas, Saudo Arabijos karinės pajėgos apšaudė iraniečių diplomatinę atstovybę Jemene.

Teheranas pareiškė, kad dėl šio išpuolio kreipsis į Jungtines Tautas.

"Per Saudo Arabijos oro pajėgų antskrydį Sanoje raketa pataikė šalia mūsų ambasados ir, deja, vienas iš mūsų apsaugininkų buvo sunkiai sužeistas", – patvirtino Irano užsienio reikalų viceministras Hosseinas Amiras Abdollahianas. Pareigūnas pridūrė, kad informuos JT Saugumo Tarybą apie šios atakos detales.

Engia šiitus?

Kas paskatino šią Saudo Arabijos isteriją? Taip, šiitas N.al Nimras nesibodėjo kritikuoti valdančiosios Saudo Arabijos dinastijos, kas šioje šalyje nėra priimta. Jis pasisakė už demokratines reformas karalystėje, taip pat ragino suvienodinti visų šalies gyventojų teises – pirmiausia šiitų ir likusių jos gyventojų.

Bet tai jis ragino daryti taikiai, o ne smurtinėmis priemonėmis. Bent taip tvirtina daugelis, pažinojusių ir klausiusių šio šeicho teiginių.

Taigi, N.al Nimras buvo labai pastebima asmenybė tarp šiitų. Bet Saudo Arabijoje dominuoja radikali ideologinė islamo kryptis vahabizmas – iš viduramžių kylantis karingas ir radikalus islamas, skatinantis ekstremizmą ir karą ne tik su kitatikiais, bet ir pačiais musulmonais.

Kartais sakoma, kad tuo Saudo Arabija labai primena "Islamo valstybę". Tik pirmoji yra pripažįstama Jungtinių Tautų, o antroji laikytina teroristine organizacija.

Kai kurie vahabizmo ideologai įvardija šiitus net pavojingesniais islamiškajam pasauliui nei krikščionys ar žydai.

Gyvuliai, kuriuos paskerdė šiitai, negali būti valgomi, kadangi jų mėsa – nešvari; šiitės moterys negali tekėti, kadangi jos "ne musulmonės". Šiitai net negali liudyti teisme, nes "jie būtinai meluos" ir t.t.

Po revoliucijos Irane 1979 m. kai kurie šiitų apgyvendinti miestai Saudo Arabijoje net imti vadinti išdavikų zonomis – esą būtent čia rastųsi opozicija valdančiajai dinastijai.

Tiesa, nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio greta botago buvo pasitelktas ir meduolis – pagerinta socialinė padėtis šiitų gyvenamuose regionuose, iš kalėjimų buvo paleisti kai kurie jų lyderiai. Tačiau ar pasikeitė požiūris į šiitus ir jie tapo lygiateisiais Saudo Arabijos piliečiais? Ne.

Štai 2011 m. tuzinas šiitų jaunuolių buvo nužudyti, kai dalyvavo protesto akcijose, kuriose reikalauta vienodų politinių ir ekonominių teisių visiems karalystės gyventojams.

O dabar griežtos bausmės sulaukė ir N.al Nimras. Gal ir naujos represijos šiitų dominuojamose šalies regionuose – ne už kalnų?

Įtampa auga

Tarp Irano ir Saudo Arabijos santykiai – prasti. Ir jie prasti ne tik dėl pastarųjų įvykių, bet nuo senų laikų.

Rijadas pagrįstai bijo, kad šiitai, Iranui sustiprėjus, gravituos link jo. Be kita ko, Iranas palaiko gerus santykius su Iraku, kur taip pat dominuoja šiitai, remia šiitišką Basharo al Assado vyriausybę Sirijoje. Svarbu ir tai, kad Iranui atšaukiamos Vakarų sankcijos. O tai yra prielaida šios šalies ekonomikos augimui. Iranas turi gana gerą technologinę-intelektualinę bazę, taip pat išteklius – ir tai galėtų leisti jam stiprėti.

Jemene įsitvirtino husiai, kuriuos palaiko Iranas. O Saudo Arabijos karinė kampanija nieko doro nedavė.

Iranas griežtai kritikuoja Saudo Arabijos karinius veiksmus Jemene – Teherano teigimu, per tuos bombardavimus ne tik griaunama Jemeno infrastruktūra, bet ir žudomi civiliai. Maža to, ir JAV įsikūrusi organizacija "Human Rights Watch" paskelbė ataskaitą, kurioje cituojami gyventojai, sakę, kad sausio 6 d. Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atakos požymiai atitinka iš lėktuvų mėtomų draudžiamų kasetinių bombų panaudojimą, nors Rijadas tai neigė.

Galima sakyti, kad karinė operacija Jemene ir buvo pirmas didelis šaukštas deguto į Saudo Arabijos ir Irano santykius, kurie, nors anksčiau ir nebuvo geri, bet bent jau nekonfliktiški. Šiitų dvasininko egzekucija tą įtampą dar labiau padidino. Po to, kai Rijadas paskelbė apie diplomatinių santykių nutraukimą, ir Iranas uždraudė įvežti į šalį bet kokius produktus iš Saudo Arabijos.

Taip pat nurodyta, kad draudimas iraniečiams vykti į piligriminę kelionę (umrą) šventajame Mekos mieste Saudo Arabijoje lieka galioti "iki atskiro vyriausybės pranešimo".

Turkijos komentaras

Kol kas Saudo Arabija, Bahreinas ir Sudanas nutraukė diplomatinius ryšius su Iranu, o Kuveitas atšaukė savo ambasadorių.

Turkija pareiškė, kad N.al Nimro egzekucija – Saudo Arabijos vidaus reikalas.

"Egzekucijos Saudo Arabijoje – vidaus teisinis reikalas. Ar jūs pritariate šiam sprendimui, ar ne, tai jau kitas klausimas", – aiškino Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Jis ką tik lankėsi Rijade, kur susitiko su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu ir kitais dinastijos atstovais. Turkija ir Saudo Arabija, kurių gyventojų didžiąją daugumą sudaro musulmonai sunitai, laikosi identiškos pozicijos Sirijos klausimu ir mano, kad jos prezidento B.al Assado nušalinimas galėtų užbaigti beveik penkerius metus trunkantį pilietinį karą.

Tačiau vis labiau įtempti darosi Turkijos santykiai su Iranu, kuris kartu su Rusija yra pagrindiniai B.al Assado sąjungininkai.

R.T.Erdoganas atmetė prielaidas, esą šiomis egzekucijomis Saudo Arabija siekia išprovokuoti įtampą tarp sunitų bei šiitų. Be to, jis pareiškė, kad išpuolis prieš Saudo Arabijos diplomatinę yra nepriimtinas dalykas.

"Tik trys iš tų, kuriems buvo įvykdytos egzekucijos, buvo šiitai", – patvirtino R.T.Erdoganas. Jis taip pat klausė, kodėl pasaulis nereagavo, kai, nuvertus buvusį Egipto prezidentą Mohamedą Mursi, Ankaros sąjungininką, tūkstančiai žmonių buvo pasmerkti mirti.

Kita vertus, šios turkų prezidento pastabos prieštarauja kiek anksčiau Turkijos vicepremjero Numano Kurtulmuso padarytam pareiškimui, kuriame jis sakė, kad mirties bausmės, ypač politiškai motyvuotos, nepadeda įvesti taikos regione.

Situacija prastėja

Krentant naftos kainoms ir pasaulio akcijų rinkoms, akcijų indeksai Persijos įlankos šalyse ketvirtadienį nusirito žemyn.

Paskutinę šią savaitę prekybos dieną smuko visų septynių Persijos įlankos vertybinių popierių biržų indeksai, o labiausiai smuko pagrindinis Saudo Arabijos – didžiausios regiono akcijų rinkos – indeksas.

Saudo Arabijos indeksas TASI smuko 4,5 proc., pagrindinis Dubajaus indeksas – 3,4 proc., o pagrindinis Abu Dabio indeksas – 3,2 proc. Pagrindinis Kataro biržos indeksas nusileido 3 proc., o pagrindinis Kuveito biržos indeksas – 1,6 proc.

Smuko ir pagrindiniai mažų Omano ir Bahreino biržų indeksai – atitinkamai 0,5 ir 0,7 proc.