Skėriai – pasėlius niokojantys kanibalai

Milijonai skėrių vėl ima siautėti vakarinėje JAV dalyje. Jie suėda viską, kas pasitaiko jų kelyje. Daugybė ūkininkų kasmet nukenčia nuo šios viską pražudančios jėgos.

Keistai elgiasi

Pastaraisiais metais pastebima skėrių, JAV dar vadinamų svirpliais mormonais, labai keista elgesio tendencija. Dėl didelio šių vabzdžių skaičiaus ne visiems skėriams užtenka maisto ir prasideda kanibalizmas. Toks elgesys visiškai nebūdingas šiems ėdriems vabzdžiams.

Skėriai spiečiasi į milžiniškus būrius, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų. Dideliais būriais jie naikina augmeniją ir žmonių auginamus maistinius augalus, desperatiškai ieškodami proteinų.

Skėrių sparnai yra per silpni, kad šie galėtų skraidyti, tačiau, pasitelkdami vėją, per dieną jie gali nukeliauti keletą kilometrų. Toks nepastovus gyvenimo būdas iš dalies lemiamas tiek maisto poreikio, tiek ir kanibalizmo baimės.

Buvo pastebėta, kad aukštose vietovėse skėriai elgiasi visiškai normaliai: minta augalais ir mažesniais vabzdžiais, poruojasi ir „neskriaudžia“ savo gentainių. Tačiau žemumose, pelynais apaugusiose lygumose - viskas priešingai.

Skėriai susibūrę į būrius iš milijonų narių. Pasitaiko, kad vienam kvadratiniam metrui tenka po 100 skėrių. Dėl nežinomų priežasčių jie keliauja viena kryptimi, naikindami viską, kas pasitaiko jų kelyje ir palikdami į košę virtusių gentainių krūvas greitkeliuose.

Pritvirtino siųstuvus

Norėdami išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, mokslininkai pritaisė miniatiūrinius radijo siųstuvėlius prie kai kurių skėrių. Nors patys vabzdžiai būna maždaug 5 centimetrų ilgio, bet dėl mažo jų kūno svorio siųstuvėliai buvo šiokia tokia našta. Tačiau mokslininkai teigia, kad šį bandymą atlikti buvo verta.

Jau anksčiau buvo išsiaiškinta, kam reikia burtis į tokius didžiulius būrius. Ieškant proteinų vakarinėje JAV dalyje, kur jų maža, maisto šaltiniu tampa ir kiti vabzdžiai, ieškantys to paties.

Nedideli driežai, pelės ir kiti graužikai mielai užkanda pavieniais skėriais. Tačiau kai jų yra didelis būrys, būrio viduryje esantys vabzdžiai gali jaustis saugūs.

Varo baimė

Tik kodėl jie visą laiką juda? Manoma, kad dėl to kaltas nepasotinamas proteinų alkis. Kiekvienas skėrys nori pirmas gauti daugiau maisto, todėl kiekvienas veržiasi į priekį.

Be to, nė vienas nenori būti surytas būrio gale esančių gentainių, kuriems maisto neužteko. Šie du argumentai verčia vabzdžių debesis judėti be paliovos.

Keičiasi poravimasis

Pastebėta, kad žemumose pasikeitė ir skėrių poravimosi tradicijos.

Aukštumose (kur yra užtenkamai proteinų) skėriai poruojasi kaip ir dauguma kitų vabzdžių.

Patelės pačios pasirenka, su kuriuo patinu jos poruosis.

Vietose, kur proteinų trūksta, viskas vyksta atvirkščiai.

Patelės kaunasi dėl patinų, o šie gali pasirinkti sau tinkamą partnerę.

Patelės yra tiesiogiai suinteresuotos poruotis, nes laimingoji gali įspūdingai papildyti savo proteinų atsargas.

Kiekvieno poravimosi metu patinas atiduoda nuo 10 iki 20 procentų savo kūno masės su spermatoforais. Kai nėra ko ėsti, tokia dovana yra tikrai įspūdinga. Taigi patinėliai gali poruotis su tiek patelių, kiek jiems patinka. Tačiau šie skėriai ne todėl vadinami svirpliais mormonais (iš tiesų jie yra žiogų giminės).

Pavadino mormonais

Šis vardas skėriams buvo suteiktas tomis dienomis, kai Šiaurės Amerikoje mormonai statėsi fermas ir rančas, kad Jutos valstijoje galėtų aprūpinti savo kolonijas. Tuomet naujakurius užpuolė skėriai ir ėmė sėkmingai naikinti jų pasėlius ir derlių.

Mormonai nusprendė, kad tai - Dievo bausmė. Jie ėmė atgailauti ir Dievas neva atsiuntė daugybę žuvėdrų, kurios surijo skėrius. Štai kodėl Soltleiksityje esančiame mormonų tabernakulyje galite pamatyti paminklą žuvėdrai.

Įspėja kelio ženklai

JAV žemės ūkio departamentas, finansavęs aprašytąjį tyrimą, sukūrė nuodus, kurie apsaugo svarbiausius augalus nuo skėrių. Taigi šiandieniniai ūkininkai yra geriau apsaugoti nuo šios negandos. Tačiau tai nereiškia, kad skėriai nebepadaro žalos.

Vajomingo universitete atliktas tyrimas parodė, kad nors šie vabzdžiai gali maitintis daugiau kaip 400 skirtingų rūšių augalų, dažniausiai jie renkasi maistui auginamus javus.

Nevados valstijoje prognuozuojama, kad iki vasaros pabaigos skėriai nuniokos nuo 10 iki 12 milijonų akrų žemės.

Kai kuriose valstijoje, pavyzdžiui, Oregone, buvo pastatyti nauji kelio ženklai, įspėjantys, kad keliai labai slidūs nuo sutraiškytų skėrių.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius