Krokuvoje prisimintos lenkų skerdynės Volynėje

Lenkija sakosi esanti Ukrainos advokatė, šiai šaliai vis labiau beldžiantis į Europos Sąjungos duris, kurios, nepaisant gausių skeptikų, vis dėlto gali prasiverti.

Po “oranžinės revoliucijos” Ukrainoje Varšuvos ir Kijevo santykiai tapo dar glaudesni. Tačiau ši bičiulystė patinka ne visiems. Ji tikriausiai nekelia entuziazmo ir tiems, kurie šiomis dienomis Krokuvoje surengė parodą, pavadintą “Rytiniai pakraščiai, skendę lenkų kraujyje”. Paroda iš karto sukėlė tarptautinį skandalą.

Šimtas paveikslų

Lenkijos savaitraštis “Nie” nurodo, kad parodoje - maždaug šimtas nežinomo autoriaus paveikslų, kuriuose pavaizduota, kaip žiauriai ukrainiečiai Volynėje žudė lenkus Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo.

Kai kurie paveikslai įspūdžio sustiprinimui turi dar ir paaiškinimą. Po vienu jų parašyti tokie žodžiai: “Gerklės perpjovimas ir liežuvio ištraukimas per padarytą skylę”. “Nie pažymi, kad “paveiksluose itin daug raudonos spalvos”.

Dauguma abiejų šalių istorikų ir politikų parodą pavadino druska ant senų žaizdų, kenkimu geriems dabartiniams lenkų ir ukrainiečių santykiams ir netgi provokacija.

Lenkijos nacionalistai teigia, kad Ukrainos sukilėlių armija (USA), kuri pirmaisiais pokario metais itin aršiai kovėsi su sovietų kariuomene, nužudė maždaug pusantro milijono lenkų. Valstybinės institucijos Varšuvoje tvirtina, kad realus aukų skaičius - daugiau kaip dešimt kartų mažesnis - 120 tūkstančių.

Autoritetingi istorikai pateikia dar kitokį skaičių: 60 tūkstančių. Bet jie nurodo, kad lenkai keršydami nužudė maždaug 15 tūkstančių ukrainiečių.

Ilga tyla

Sovietų Sąjungos laikais apie šią tautų dramą buvo uždrausta kalbėti. Dabartinė Lenkijos vadovybė, paskelbusi strateginę partnerystę su Ukraina, linkusi praeities žaizdų nedraskyti.

Tačiau dar gyvi tų kruvinų įvykių liudininkai, repatrijavę iš Volynės ir kitų Varšuvos anksčiau valdytų Ukrainos sričių, teigia, kad net ir skaudžiausių istorijos momentų negalima nutylėti.

Abiejų šalių politikai sutaria, kad apie šią tragediją kalbėti būtina, bet tai daryti reikia delikačiai ir atsargiai. Priešingu atveju dvi tautos, pradėjusios suartėti, gali vėl tapti priešiškos.

Todėl kai kurie Lenkijos laikraščiai ragina parodą Krokuvoje uždrausti, kaip skatinančią nacionalistines aistras.

Tuo tarpu Ukrainos ambasada Kijeve ir Lenkijos ukrainiečių organizacijos rengia oficialius protestus.

Nukentėjo ir nuo kitų kaimynų

Lenkija nukentėjo ne tik nuo antisovietiškai nusiteikusios USA, bet ir nuo Kremliaus, kuris ištisus dešimtmečius nieko net girdėti nenorėjo apie Katynės tragediją. Ši drama kiekvieno lenko širdyse užima ypatingą vietą, todėl tūkstančių karininkų sadistiško sunaikinimo 1940 metais negali ignoruoti jokia Lenkijos valdžia - kairioji ar dešinioji.

Todėl, pažymėdamas Katynės nusikaltimo 65-ąsias metines, parlamentas šiomis dienomis pagerbė nužudytų lenkų karo belaisvių atminimą. Dalyvaujant aukų artimųjų atstovams deputatai priėmė nutarimą.

Dokumente pabrėžiama, jog Seimas laukia, kad rusų tauta ir Rusijos valdžia “galutinai pripažintų lenkų belaisvių žudynes genocidu”.

Seimas taip pat laukia, kad būtų išaiškintos visos Katynės nusikaltimo aplinkybės ir nurodytos vietos, kur palaidota daugybė nužudytų belaisvių, kurių kapų iki šiol nepavyko surasti. Kaip pažymima nutarime, turi būti viešai paskelbtos visų nusikaltimą vykdžiusių asmenų pavardės.

Seimas pareiškė apgailestaująs dėl to, kad Rusijos generalinė prokuratūra nutraukė Katynės nusikaltimo tyrimą. “Laukiame, kad Rusija perduotų visus dokumentus, surinktus atliekant tyrimą”, - pabrėžiama nutarime.

Stalino įsakymu Katynės miške, Tverėje, Charkove ir kitose vietose buvo nužudyti 22 tūkstančiai lenkų kariškių.

“Esame įsitikinę, kad tik visos tiesos apie nusikaltimą atskleidimas, taip pat visų nusikaltėlių pasmerkimas ir nubaudimas padės užgydyti žaizdas ir užmegzti geros kaimynystės santykius tarp Lenkijos ir Rusijos. Tautų susitaikymas ir draugystė įmanomi tik tiesos ir atminimo, o ne nutylėjimų ir melo pagrindu”, - pažymima nutarime.

Esminis skirtumas

Seimo pirmininkas Vlodzimežas Cimoševičius per susitikimą su buvusiais belaisviais ir Katynės žudynių aukų artimaisiais pareiškė, kad Rusijos pareiga - atskleisti visą tiesą apie šį nusikaltimą.

“Nesuprantu, kodėl Boriso Jelcino Rusijai buvo lengviau pripažinti atsakomybę už Katynės žudynes, nei Vladimiro Putino Rusijai paskelbti nusikaltimą padariusių asmenų pavardes”, - pabrėžė jis.

Kai kurie Lenkijos laikraščiai yra nepatenkinti tuo, kad oficialioji Varšuva Katynės bylą pernelyg pabrėžia, o žudynes Volynėje linkusi nutylėti, nors šiame regione lenkų žuvo beveik tris kartus daugiau.

Lenkijos valdžia, reaguodama į tokius priekaištus, sako, kad Katynėje karininkus išžudė valstybė, o piktadarystes Volynėje vykdė sukilėliai, kuriems jokia vyriausybė nevadovavo, ir tai yra esminis skirtumas.