Vokietijos URM vadovas viešnagę Rusijoje pradeda nuo istorinio apsilankymo Kaliningrade  

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris susirengė į Rusiją su darbo vizitu, kurio metu nestigs ir tam tikros simbolikos. Pirmą kartą pokarinės Vokietijos istorijoje užsienio politikos žinybos vadovas lankosi buvusioje Rytų Prūsijoje - Kaliningrado srityje, kurią po gegužės 1-osios visiškai apsups išsiplėtusi Europos Sąjunga.  

Gėlės prie I.Kanto kapo  

Vokietijos diplomatijos vadovas vakar vizitą pradėjo nuo Kaliningrado srities, kur šiandien oficialiai pristato savo šalies generalinį konsulą Kaliningrade - ketvirtąjį Rusijoje. Berlynas dešimt metų prašė Maskvos, kad ši leistų buvusioje Rytų Prūsijoje atidaryti diplomatinę misiją, ir tik prezidentas Vladimiras Putinas tokį leidimą pernai davė.

Dalis srities rusų baiminasi, kad Vokietija vėl nori germanizuoti prarastą teritoriją. Joje dabar gyvena 5-7 tūkstančiai Rusijos vokiečių, kurie atsikraustė iš kitų šios šalies regionų.

J.Fišeris taip pat turėtų aplankyti Kaliningrado katedrą ir padėti gėlių ant filosofo Imanuelio Kanto kapo, esančio prie katedros sienos, garsaus mąstytojo mirties 200-ųjų metinių proga.

Vokietijos URM vadovas tokiu Maskvai priimtinu būdu buvusioje Rytų Prūsijos sostinėje nori pasauliui priminti, kokia persipynusi yra Rusijos ir Vokietijos istorija.

Derybas su Rusijos vadovybe J.Fišeris ves šiandien. Anksčiau Rusijos URM pranešė, kad svečias apsvarstys su Rusijos užsienio reikalų ministru Igoriu Ivanovu dviejų šalių bendradarbiavimo tarptautinėje arenoje, taip pat dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Kaip pažymi laikraštis “Neue Zurcher Zeitung”, J.Fišerio derybos su V.Putinu bus sudėtingos. Pasak laikraščio, Berlynas labiausiai domisi, ar dar yra galimybių paveikti (kritika ar dar kaip nors kitaip) Kremliaus šeimininko vidaus politikos kursą, kuris vis labiau griežtėja.  

Dviprasmiški įspūdžiai  

Vokietijos valdančiosios Socialdemokratų partijos užsienio politikos klausimų vyriausiasis kuratorius Hercogas Erleris praėjusią savaitę viešėjo Maskvoje ir grįžo iš ten kupinas prieštaringų įspūdžių. Jis “Vokiečių bangos” korespondentui sakė matęs, kaip “Putinas nori kontroliuoti viską”, taip pat išreiškė būgštavimą, kad Rusijoje gali susiformuoti “demokratiniais niekučiais pagražinta vienpartinė sistema, labai primenanti sovietmetį”.

Anot “Neue Zurcher Zeitung”, Berlyne manoma, jog kancleris Gerhardas Šrioderis turėtų aktyviau panaudoti savo asmeninius draugiškus santykius su V.Putinu ir, atsižvelgiant į šią aplinkybę, griežčiau kritikuoti Rusijos prezidento vykdomą vidaus politikos kursą.  

Pajus spaudimą  

J.Fišeris pirmasis pajus Vokietijos sąjungininkių, pirmiausiai Jungtinių Valstijų, spaudimą, ypač po to, kai JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas, praėjusį mėnesį viešėdamas Maskvoje, negailėjo griežtų žodžių V.Putino vidaus politikai, kartu pažymėdamas, jog apskritai Vakaruose tokia kritika pastebimai stiprėja.

Pasak “Vokiečių bangos”, Berlyne tikimasi, jog J.Fišerio kelionė “duos signalą, kuris paliudytų, kad Vokietijai rūpi, jog savikritiškas dialogas tarp dviejų šalių būtų nuolatinis”. Išvertus iš diplomatų kalbos tai turėtų reikšti, kad per uždaras derybas nepakanka lyg tarp kitko pareikšti vieną kitą pastabą dėl Rusijos vykdomos politikos Čečėnijoje. Iki šiol J.Fišeris elgdavosi būtent taip, konstatuoja “Neue Zurcher Zeitung”.  

Protestai  

Tuo tarpu kai kurių Kaliningrado visuomeninių organizacijų atstovai praėjusią savaitę paragino atšaukti J.Fišerio vizitą į šį miestą, reikšdami nepasitenkinimą kaip tik Vokietijos diplomatijos vadovo pozicija dėl Čečėnijos problemos.

Kreipimąsi su raginimu atšaukti Vokietijos URM vadovo vizitą į Kaliningradą arba suteikti jam privatų pobūdį perdavė žurnalistams Kaliningrado visuomeninio judėjimo “Tėvynės siena”, įsteigto vasario pradžioje, atstovai.

Pareiškimo autoriai motyvavo savo reikalavimą “pono Fišerio, garantavusio čečėnų kovotojų atstovui Achmedui Zakajevui neliečiamybę per jo vizitą į Vokietiją vasario 2-3 dienomis, pozicija”.

Be to, teigiama pareiškime, “būtent Fišeris perskaitė Vokietijos politiniam elitui Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo taikos planą, numatantį, kad “NATO kariuomenė okupuos Šiaurės Kaukazą”.