Vokietija prisiima kaltę už nacių valdymo metais vykdytą čigonų genocidą
Vokietijos vyriausybės narių dalyvavimas Osvencime surengtose gedulingose iškilmėse, pažymint čigonų stovyklos sunaikinimo 60-ąsias metines, liudija, kad Berlynas prisiima istorinę atsakomybę už nacionalinės mažumos naikinimą. Čigonų genocidas Vokietijoje ilgai buvo nutylimas, visą dėmesį skiriant žydų žudymui - holokaustui.
Paminėjo žudynes Osvencime
1944 metų rugpjūčio pradžioje Osvencimo (lenkiškas pavadinimas - Bžezinka) koncentracijos lageryje naciai dujomis nunuodijo apie 3 tūkstančius čigonų - vyrų, moterų ir vaikų.
Paminėti šią tragišką sukaktį apie 500 čigonų iš visos Europos užvakar susirinko į buvusį konclagerį, kur prieš 60 metų buvo sunaikinta vadinamoji čigonų stovykla. Gedulo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos, kurios teritorijoje yra buvęs vadinamasis mirties fabrikas, taip pat Vokietijos vyriausybių atstovai.
Vokietijos ekologijos reikalų ministras Jurgenas Tritinas savo kalboje priminė, kad prieš čigonų sunaikinimą jie daug amžių Vokietijoje buvo diskriminuojami.
Ministras pripažino, kad pokario Vakarų Vokietijoje čigonų genocidas buvo nutylimas. Su didele gėda prisimename juokingai mažas kompensacijas, kuriomis mėginome atsipirkti nuo tų žmonių, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems po sunkiai pakeliamo gyvenimo lageriuose ir prievarta įvykdyto sterilizavimo, - Vokietijos politiko žodžius citavo radijo stotis Vokiečių banga.
Diskriminaciniai įstatymai
Žydus diskriminuojantys įstatymai, kurių pagrindas buvo nacionalinis principas, Vokietijoje buvo priimti dar 1935 metais. Įstatymų leidėjai tuomet paskelbė, kad visas piliečio teises gali turėti tik asmuo, kurio gyslomis teka vokiškas arba jam artimas kraujas.
Po žydų atėjo čigonų eilė. 1937 metais Vokietijoje buvo uždraustos santuokos tarp tikrų vokiečių - arijų ir čigonų.
Netrukus Vokietijos miestuose atsirado stovyklų, kuriose čigonai buvo laikomi prievarta. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jiems buvo uždrausta išvykti iš nuolatinio gyvenimo vietų. 1940-ųjų pavasarį prasidėjo masinis čigonų deportavimas į nacių okupuotą Lenkiją, nacionalinės mažumos kančių kelius priminė Vokiečių banga.
Išgyveno vos pora tūkstančių
Visiems, apsilankantiems tokiose vietose, būtina turėti daugiau informacijos apie tūkstančius nužudytų čigonų, - Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo Lenkijos čigonų sąjungos vadovo Romano Kviatkovskio žodžius, ištartus užvakar per gedulo ceremoniją Osvencime.
Lenkijos ministro pirmininko pavaduotoja Izabela Jaruga-Novacka ir čigonų vadovai prie čigonų aukoms paminėti pastatyto paminklo padėjo gėlių ir uždegė žvakes. Prie penktojo krematoriumo griuvėsių, kur prieš 60 metų buvo žudomi čigonai, pagerbtas aukų atminimas.
1939-1944 metais naciai nužudė šešis milijonus žydų bei apytiksliai pusę milijono čigonų, gyvenusių prieškario Europoje. Iš 23 tūkstančių čigonų, 1941-1944 metais išvežtų į Osvencimo koncentracijos stovyklą, išgyveno tik 2 tūkstančiai. Tai buvo didžiausia ir liūdniausiai pagarsėjusi koncentracijos stovykla, kurioje kankinosi 1,5 milijono žmonių, daugiausiai žydų.
SS vadovo Heinricho Himlerio nurodymu Austrijos, Vokietijos ir nacių okupuotos Čekijos čigonai buvo vežami į Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur daugelis mirė nuo bado ar ligų. Kai kurie kaliniai, daugiausiai vaikai, buvo naudojami liūdnai pagarsėjusio Osvencimo gydytojo Jozefo Mengelės pseudomedicininiams eksperimentams.
Vokiečių bangos duomenimis, šiuo metu Europoje gyvena apytiksliai 8 mln. čigonų.
Naujausi komentarai