Serbija tradiciškai yra artima Rusijai, tačiau Balkanų šaliai tikintis įstoti į ES, A. Vučičius vengė ten lankytis po 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Tačiau A. Vučičius tvirtino esąs „pasirengęs iškęsti visas bausmes, sankcijas, kad ir ko jie norėtų“, ir dalyvausiąs Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių minėjimo iškilmėse Maskvoje.

„Prieš aštuonis mėnesius (...) telefonu pasakiau V. Putinui, kad gegužės 9 dieną atvyksiu į Maskvą“, – sakė A. Vučičius, viešėdamas Jungtinėse Valstijose.

„Mano žodis, kurį daviau, yra šio to vertas“, – pareiškė Serbijos vadovas.

„Niekas kitas neturi vykti, niekas kitas neturi mokėti kainos. Aš važiuosiu“, – teigė jis.

Tikimasi, kad A. Vučičius prisijungs prie maždaug 20 šalių vadovų, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, dalyvausiančių didžiuliame kariniame parade Raudonojoje aikštėje, skirtame nacistinės Vokietijos pralaimėjimui paminėti.

Tikimasi, kad dalyvaus ir Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas.

Nuo tada, kai V. Putinas įsakė pradėti plataus masto karą Ukrainoje, Serbija sudėtingai balansuoja tarp Briuselio ir Maskvos.

Nuo 2012-ųjų Serbija yra kandidatė į ES ir didžiąją dalį prekybos vykdo su šiuo bloku. Ketvirtadienį A. Vučičius tvirtino, kad jo šalis niekada nepasitrauks iš kelio į narystę.

Tačiau Serbija beveik visiškai priklauso nuo Rusijos dujų tiekimo. Šį mėnesį baigiasi dabartinė tiekimo sutartis ir vyriausybė derasi dėl naujo susitarimo.

ES ne kartą ragino Belgradą suderinti savo veiksmus su Briuseliu saugumo ir užsienio politikos klausimais. Tačiau Serbija niekada nesilaikė ES sankcijų Maskvai, o pastaraisiais metais Rusijoje lankėsi keli Serbijos ministrai.