Gruzija rytoj rinks prezidentą, bet ne visi jos piliečiai galės balsuoti  

Rytoj Gruzijos piliečiai eis prie balsavimo urnų, kad išsirinktų naują šalies vadovą. Prezidento postas liko laisvas po praėjusių metų pabaigoje įvykusios vadinamosios aksominės revoliucijos, kai nuo politinės arenos be kraujo praliejimo buvo nustumtas Eduardas Ševardnadzė, pramintas politikos patriarchu.  

Penkiolika kandidatų  

Centrinė rinkimų komisija (CRK) gruodžio pabaigoje paskelbė, kad kovoje dėl prezidento posto varžysis 15 kandidatų. Tarp pretendentų - 13 gruzinų, rusas ir armėnas. Valstybės vadove norėtų tapti dvi moterys.

Britų BBC balsavimo išvakarėse prognozavo, kad trumpos prezidento rinkimų kampanijos neginčijamas favoritas - Michailas Saakašvilis, kuris vadovavo opozicijai, nuvertusiai E.Ševardnadzę.

Dauguma analitikų mano, kad M.Saakašvilis, tapęs nacionaliniu didvyriu, turėtų nugalėti jau pirmajame ture. Bet tie patys analitikai nurodo, jog niekas negali garantuoti, kad balsavimas vyks demokratiškai, o balsai bus skaičiuojami sąžiningai.

Beje, praėjusį rudenį krizė, pasibaigusi revoliucija, kilo kaip tik po rinkimų (parlamento), kurių rezultatai buvo begėdiškai klastojami. 

Atsižvelgdavo į auditoriją  

M.Saakašvilis, kelerius metus gyvenęs Vakaruose ir ten baigęs aukštąjį mokslą, tuoj po “aksominės revoliucijos” ne kartą pareiškė, kad Gruzija ateityje orientuosis į Vakarų ekonomines ir gynybines struktūras.

Bet politikos apžvalgininkai pastebėjo, kad rinkimų favorito nuostatos daug priklausė nuo to, kokiai rinkėjų auditorijai jis kalbėjo. Bendraudamas su dešiniųjų jėgų atstovais, M.Saakašvilis žadėjo Gruzijos ateitį sieti vien su Vakarais.

Tuo tarpu kalbėdamas su rusakalbiais rinkėjais daugiausiai šansų tapti prezidentu turintis politikas ne kartą teigė, kad būtina plėtoti glaudų bendradarbiavimą, įskaitant ir karinį, su Rusija.  

Pripažįsta Rusijos interesus  

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Tbilisyje vykusioje spaudos konferencijoje M.Saakašvilis žadėjo padaryti viską, jei bus išrinktas prezidentu, kad su Rusija būtų palaikomi normalūs santykiai, taip pat ir karinio bendradarbiavimo srityje.

“Karinio bendradarbiavimo perspektyvos didelės”, - interviu agentūrai Interfax pabrėžė jis ir pridūrė, kad toks bendradarbiavimas gali pasireikšti ir bendru dalyvavimu taikos palaikymo misijose, ir sprendžiant regioninio saugumo problemas. “Anksčiau Rusiją ir Gruziją siejantys santykiai buvo paranojiški, tačiau dabar viskas pasikeis”, - kalbėjo kandidatas.

“Gruzija supranta, kad Rusija turi savų interesų šiame regione, ir daugelis šių interesų sutampa ir papildo vienas kitą”, - sakė M.Saakašvilis. Jis taip pat nebloga pavadino idėją bendradarbiauti su Rusija rūpinantis ginkluotės Gruzijai tiekimu.

Tuo pat metu galimas Gruzijos prezidentas pareiškė, kad karinis bendradarbiavimas su Rusija negali pakenkti šalies integracijai į NATO.  

Adžarija kaltina Tbilisį  

Per “aksominę revoliuciją” smarkiai susikomplikavo Tbilisio santykiai su Adžarija, kurios lyderis Aslanas Abašidzė iki paskutinės akimirkos rėmė E.Ševardnadzę, o naujuosius Gruzijos lyderius, įskaitant ir M.Saakašvilį, ne kartą pavadino sąmokslininkais.

Kai Tbilisis paskelbė prezidento rinkimų datą, Adžarijos vadovybė išplatino oficialų pranešimą, kuriame pažymėta, kad šioje autonominėje respublikoje balsuojama nebus, nes, A.Abašidzės nuomone, “šalies vadovas negali būti renkamas taip karštakošiškai”.

Po kiek laiko Batumis apsigalvojo, paskelbęs, kad Adžarijoje rinkimai vis dėlto vyks. Bet praėjusią savaitę A.Abašidzė užsipuolė į svečius atvykusį Gruzijos valstybės ministrą Zurabą Žvaniją, pareikšdamas, kad naujoji Gruzijos vadovybė esą rengia pasikėsinimą į Adžarijos lyderį.

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje A.Abašidzė paskelbė, kad jis apsigalvojo ir nusprendė autonominėje respublikoje neatšaukti nepaprastosios padėties, kuri buvo įvesta, kai Gruzijoje kilo valdžios krizė.

Adžarijos lyderis nesiryžo ignoruoti prezidento rinkimų, tačiau nepaprastosios padėties sąlygomis Tbilisis neturės galimybės kontroliuoti, kaip autonominėje respublikoje vyksta balsavimas, ir CRK beliks patikėti tais rezultatais, kokius pateiks Batumio atstovai.  

“Tarp dangaus ir žemės”  

Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatų į Gruzijos prezidentus sąraše nėra nė vieno Adžarijos atstovo.

Gruzijos prezidento rinkimai visai nevyks separatistiniuose regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kurios nusikratė Tbilisio kontrolės ir dabar gyvena, anot BBC, “tarp dangaus ir žemės”.

Abchazija paskelbė nepriklausomybę nuo Gruzijos, tačiau apsišaukėlės valstybės nepripažino nė viena pasaulio šalis, netgi Rusija, droviai simpatizuojanti Suchumio separatistams.

Pietų Osetija, nuo Gruzijos atitrūkusi be kraujo praliejimo, vis labiau šliejasi prie Rusijos. Didžioji dalis Pietų osetinų, kaip ir dešimtys tūkstančiai abchazų, tapo Rusijos piliečiais, tačiau Kremlius nuolat deklaruoja, kad pripažįsta Gruzijos teritorinį vientisumą.

Abu separatistiniai regionai formaliai vis dar priklauso Gruzijai, bet jų gyventojai neturės galimybės pareikšti savo valią, net jeigu labai to norės.