Vokietijos konstitucinis teismas apribojo pasiklausymo mastus  

Vokietijos konstitucinis teismas po kelių mėnesių svarstymo užvakar nusprendė, kad dabar egzistuojanti pasiklausymo praktika, kurią naudoja teisėtvarkos institucijos, didele dalimi prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis teismas įpareigojo parlamentą - bundestagą - per vienerius metus taip sureguliuoti įstatymus, kad jie Konstitucijai neprieštarautų.  

Teisinės valstybės pergalė  

“Ši diena - teisinės valstybės pergalės diena Vokietijoje”, - tokius žaliųjų frakcijos bundestage vadovo Folkerio Beko žodžius citavo radijo stotis “Vokiečių banga”. F.Bekas labai palankiai vertino trečiadienį paskelbtą Konstitucinio teismo sprendimą, kuriame sakoma, kad teisėsaugos institucijų taikoma butų ir biurų pasiklausymo praktika didele dalimi neatitinka Konstitucijos.

Šios sekimo priemonės šalininkai įtikinėjo Konstitucinį teismą, kad toks metodas yra labai svarbus kovojant su organizuotais nusikaltėliais, tačiau teisėjai buvo nepermaldaujami. Bet iš karto iškilo klausimas: kokių asmenų pokalbių Vokietijoje ir ateityje bus galima pasiklausyti ir kokiais atvejais?  

Opozicija prieš policiją  

Vokietijos teisėtvarkos institucijos teisę klausytis telefonų pokalbių iš privačių butų ir biurų gavo 1998 metais. Atitinkamas įstatymas buvo priimtas dar kanclerio Helmuto Kolio laikais.

Griebtis pasiklausymo - jis oficialiai vadinamas patalpų audiostebėjimu - policija galėjo tik tuo atveju, jeigu turėjo tvirtų duomenų, kad tose patalpose esantys žmonės turi piktavališkų ketinimų, o jų sekimas kitais būdais yra neįmanomas.

“Vokiečių banga” nurodė, kad policija su džiaugsmu pasinaudojo naujomis galimybėmis aktyviau kovoti su nusikaltėliais, itin suaktyvėjusiais paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kad būtų galima klausytis įtartinų asmenų pokalbių, atitinkamai buvo pakeista Konstitucija.

Taigi teisėtvarkos institucijos kovoje nusikaltėliais penkerius metus naudojo vadinamąjį audiostebėjimą. Ir būtų naudojusios toliau, jeigu ne grupė politikų ir visuomenės veikėjų, vadovaujamų opozicinės Laisvųjų demokratų partijos atstovų, būtų nesikreipusi į Konstitucinį teismą. Pastarasis daugiau nei pusmetį aiškinosi, ar audiostebėjimas atitinka Konstituciją - išklausė tiek jo šalininkus, tiek priešininkus.  

Sekimas negali būti masinio pobūdžio  

Pasiklausymo šalininkai teigė, kad jis yra labai efektyvus kovojant su nusikaltėliais. Bavarijos vidaus reikalų ministras Giunteris Bekštainas “Vokiečių bangai” teigė: “Ši priemonė visiškai pasiteisino. Žinoma, audiostebėjimo negalima lyginti su elektros išjungikliu: įjungei šviesą, ir visos nusikaltėlių pasaulio miglos išsisklaidė. Pasiklausymas - tai tik viena sudėtingų bylų tyrimo priemonių. Mūsų kriminalinės policijos darbuotojai ne kartą sakė, kad kai kuriose sudėtingose bylose nebūdavo jokių kitų galimybių pasiekti gilumines nusikaltėlių pasaulio struktūras nenaudojant audiostebėjimo. Žinoma, toks metodas negali būti taikomas masiškai. Tačiau tai ir nebuvo planuota daryti”.

Bet Konstitucinis teismas turėjo savo nuomonę. Jis pripažino, kad dabartinė pasiklausymo tvarka neatitinka Konstitucijos. Konstitucinio teismo teisėjas Hansas Jurgenas Papyras savo baigiamojoje kalboje itin akcentavo šalies Pagrindiniame įstatyme įtvirtintą asmens teisę ginti savo orumą.

Tačiau teismas nekonstitucine pripažino tik dabartinę pasiklausymo praktiką, o ne pačią Konstitucijoje įtvirtintą audiostebėjimo galimybę. Sąrašą iš 50 atvejų, kai pasiklausymas iki šiol buvo leidžiamas, Konstitucinis teismas sutrumpino per pusę, bet ne panaikino visai.

Tai tiek audiostebėjimo šalininkai, tiek priešininkai gali teigti, kad Konstitucinis teismas įsiklausė į kiekvienos stovyklos nuomonę.