Scholzas atmetė Trumpo reikalavimą skirti gynybai penkis procentus

„Penki procentai sudarytų daugiau kaip 200 mlrd. eurų per metus, o federalinis biudžetas net nesiekia 500 mlrd. eurų, – sakė O. Scholzas per rinkimų kampanijos renginį centrinės Vokietijos Bylefeldo mieste. – Tai būtų įmanoma tik smarkiai padidinus mokesčius arba smarkiai apkarpius daugelį mums svarbių dalykų“.

Tačiau O. Scholzas pažadėjo, kad Vokietija laikysis dabartinio NATO tikslo skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP. Praėjusiais metais Vokietija pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos pasiekė šį tikslą.

„Garantuoju, kad gynybai ir toliau skirsime 2 proc. savo ekonominės produkcijos, – sakė O. Scholzas. – Kiekvienas, kuris sako, kad to nepakanka, taip pat turi pasakyti, iš kur bus imami pinigai.“

Vokietijos išlaidas gynybai padidino 100 mlrd. eurų specialusis fondas, sukurtas po 2022 m. vasario mėnesį įvykusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, dėl kurios vėl buvo atkreiptas dėmesys į prastą kai kurių Europos šalių kariuomenių būklę.

Tačiau lieka neaišku, kaip Vokietija išlaikys tokį išlaidų lygį ilguoju laikotarpiu, turint omenyje įtemptą biudžeto situaciją ir šalies konstitucijoje įtvirtintas griežtas taisykles, draudžiančias deficitines išlaidas.

NATO nusistatė 2 proc. nuo BVP tikslą 2014 metais.

Taip pat jis pasakė prieštaraujantis, kad būtų didinamas Ukrainai tiekiamų ginklų kiekis, jei dėl to tektų mažinti biudžete kitoms sritims numatytas lėšas.

„Aš prieš tai, kad šios lėšos būtų imamos iš pensijų, aš prieš tai, kad tai būtų daroma vietos valdžios sąskaita, aš prieš tai, kad imtume mažiau investuoti į geležinkelius ir kelius, – kalbėdamas per vidurio Vokietijos Bylefeldo mieste vykusį rinkiminį mitingą sakė vidurio kairės Socialdemokratų partijai atstovaujantis kancleris. – Todėl turite finansuoti tas papildomas sumas.“

Tačiau O. Scholzas tvirtino, kad parlamente nebėra daugumos, galinčios reikalauti, kad būtų laikinai panaikinti griežti Vokietijos vyriausybei nustatyti skolinimosi limitai – vadinamieji skolos stabdžiai – tam, kad būtų galima finansuoti Ukrainai teikiamą pagalbą ir kitas sritis.

Paties O. Scholzo trijų partijų koalicija subyrėjo, kai po mėnesių mėnesius besitęsusių derybų nepavyko susitarti dėl 2025 m. biudžeto. Vasario 23 d. šalyje planuojama surengti pirmalaikius rinkimus.

Žurnalas „Spiegel“ praėjusią savaitę pranešė, kad užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir gynybos ministras Borisas Pistoriusas siekė, kad iki rinkimų Ukrainai būtų nusiųsta ginklų už maždaug 3 mlrd. eurų, tačiau šioms jų pastangoms pasipriešino O. Scholzas.

„Jei tai padarysite, taip pat turėsite nurodyti, iš kur tie pinigai paimti“, – pirmadienį pasakė O. Scholzas.