Atrodo, kad viskas susiklostė kaip tik taip, kaip tikėjosi Vakarų galios: sankcijos ir krintančios naftos kainos smarkiai smogė Rusijai ir, matyt, privertė Maskvą labiau norėti leistis į kompromisus dėl konflikto Ukrainoje.
Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.
Nepaisant ekonominių bėdų, Rusija vis tiek turi virtinę kozirių dėl Ukrainos krizės ir gali statyti už faktą, kad buvusi sovietinė respublika į vakarus nuo jos yra dar sunkesnėje padėtyje, sako analitikai.
„Jeigu tai lenktynės iki dugno, tai Ukraina ten atsidurs daug greičiau už Rusiją, ... kaip tai mato jie“, – sakė Rusijos specialistas Johnas Lough (Džonas Lo) iš Londone įsikūrusio strateginių studijų instituto „Chatham House“.
Su tokia dilema Vakarų šalys susiduria nuo pat krizės pradžios Ukrainoje, kuriai labai reikia finansinės pagalbos ir kuriai buvo sunku pradėti reformas, galinčias suteikti jai tvirtą pagrindą. Didelė problema lieka ir korupcija.
Kuo ilgiau truks karas šios šalies rytuose, tuo labiau jis eikvos Kijevo resursus ir tuo didesnės Vakarų pagalbos jam gali reikėti.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra perspėjęs, kad Ukrainai šiemet gali reikėti dar 15 mlrd. dolerių iš pasaulinių skolintojų, neskaitant 17 mlrd. dolerių paskolos, kurią TVF patvirtino balandį.
Ukrainiečiai taip pat gali prarasti viltis, jei šis konfliktas tęsis, sakė Vadymas Karasiovas, vadovaujantis Globalinių strategijų institutui Kijeve.
„Putinas nori, kad Europa pavargtų nuo Ukrainos ir prarastų susidomėjimą“, – sakė jis ir perspėjo dėl neramumų kituose Ukrainos rajonuose atsinaujinimo rizikos, jei karas užsitęs.
Tačiau ir Rusija atrodytų žaidžianti rizikingą žaidimą, turbūt turėdama vilčių dėl Europos valstybių, kurios svyruoja sankcijų klausimu, ir naftos kainos kilimo, nors ekonomistai ir prognozuoja didelę recesiją.
Naujausios kliūtys taikos susitarimui iškilo šią savaitę, kai planuotas viršūnių susitikimas buvo atidėtas dėl pažangos trūkumo Berlyne įvykusiose ministrų derybose ir naujos smurto bangos Ukrainos rytuose.
Antradienį 12 civilių gyventojų žuvo raketai į pietvakarius nuo Donecko pataikius į autobusą. Dėl šio incidento konflikto šalys kaltina viena kitą.
Tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš civilius gyventojus nuo rugsėjį paskelbtų paliaubų, kurios tik iš dalies nuslopino kovas tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų.
Neaišku, ar šią savaitę atsinaujinęs smurtas yra susijęs su svarstomomis taikos derybų tarp Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderių galimybės. Tokių derybų datą dar reikia paskirti.
Tuo tarpu V.Putinas atsisakė vaidinti tiesioginį tarpininkavimo vaidmenį. Jis taip pat paneigė, kad ginkluoja separatistus ir siunčia karius į karo zoną, nors liudininkai tvirtina priešingai.
„Štai kodėl kompromisas yra neįmanomas: Rusija nelaiko savęs šio konflikto šalimi, o Vakarai mano, jog ji yra atsakinga už faktą, kad konflikto negalima išspręsti“, – sakė Maskvoje gyvenanti analitikė Marija Lipman.
Kai kurie analitikai sako, kad V.Putinas galėtų ilgiau nei tikėtasi atlaikyti Vakarų sankcijų ir žemų naftos kainų poveikį ekonomikai – dėl nemažų Rusijos rezervų.
Tuo tarpu sankcijos sunkina gyvenimą į Rusiją eksportuojančioms Europos šalims.
Maskva taip pat turi svertą, susijusį su 3 mlrd. dolerių paskola Ukrainai, kuri turi būti grąžinta iki gruodžio. Ji grasino pareikalauti pirmalaikio grąžinimo, o tai tik padidintų Kijevo problemas.
„Jie patiria sunkumus, bet turi erdvės manevruoti“, – kalbėdamas apie Rusiją sakė Philippe'as Migault (Filipas Migo) iš Tarptautinių ir strateginių santykių instituto Prancūzijoje.
Tačiau Rusija turi veikti atidžiai, Jungtinėms Valstijoms tvirtai laikantis savo pozicijos dėl sankcijų. V.Putinas taip pat rizikuoja pakenkti savo populiarumui Rusijoje, jei negalės suvaldyti ekonominės krizės.
Rusijos specialisto J.Lough iš „Chatham House“ nuomone, Rusija konfliktą Ukrainoje gali vertinti kaip „galimybę sukurti „užšalusį“ konfliktą, kurio negalima išspręsti be Rusijos intervencijos“.
Trumpalaikis sprendimas, toks kaip savivaldos zonų sukūrimas Ukrainos rytuose, turbūt yra geriausias dalykas, kurio kol kas, kol aptarinėjama visapusiška taika, galima tikėtis.
„Tai netruks ilgai, tai nebus toks valstybės modelio tipas, kuris Ukrainai būtų priimtinas amžinai, bet kaip laikinas sprendimas jis galėtų tikti“, – sakė Vasylis Filipčukas, vadovaujantis Kijeve įsikūrusiam Tarptautiniam politikos studijų centrui.
ES užsienio politikos vadovė siūlo gerinti santykius su Rusija
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pareiškė, kad Bendrijos valstybės galėtų reangažuotis santykiams su Rusija pasaulinės diplomatijos, prekybos ir kitais klausimais mainais į laipsniškus Maskvos žingsnius, kurie padėtų sušvelninti krizę Ukrainoje.
Svarstymui pateiktame dokumente, kuris buvo perduotas vyriausybėms prieš kitą pirmadienį Briuselyje įvyksiantį 28-ių ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą ir su kuriuo susipažino „Reuters“, teigiama, kad blokas galėtų atgaivinti pastangas kartu su Maskva spręsti problemas dėl Sirijos ir Irako, Libijos, Irano, Šiaurės Korėjos, taip pat Ebolos viruso protrūkio ir palestiniečių.
Dokumente reiškiant apgailestavimą dėl Ukrainos problemos „neigiamų padarinių“ įvairioms bendradarbiavimo su Rusija sritims ir atkreipiant dėmesį į pastarojo meto ES grasinimus imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą, siūloma tą sankcijų strategiją papildyti „labiau proaktyvia prieiga“, siekiant priversti Rusiją pakeisti kursą dėl Ukrainos, t.y. naudoti ne tik rimbą, bet ir meduolį.
Europos lyderiai siekia rasti išeitį iš aklavietės dėl Ukrainos ir sustabdyti priešiškumo augimą santykiuose su didžiąja kaimyne, kuri yra ir galinga, ir ekonomiškai nestabili. Naujas smurto proveržis Ukrainos rytuose šią savaitę sužlugdė pastangas organizuoti taikos viršūnių susitikimą.
ES valstybės nesutaria dėl to, kokiu mastu švelninti sankcijas Rusijai, kol ji dar nėra įvykdžiusi visų Vakarų reikalavimų dėl Ukrainos.
Diplomatas iš vienos Rytų Europos valstybės, raginančios Bendriją nerodyti savo silpnumo Maskvos atžvilgiu, sakė, kad minimas dokumentas atspindi tokių šalių, kaip Prancūzija ir F.Mogherini gimtoji Italija, troškimą greičiau užglaistyti konfliktą dėl Ukrainos, kad būtų galima atgaivinti pelningus prekybinius ryšius su Rusija.
Keturių puslapių dokumente pasistengta pabrėžti, jog tai nereiškia grįžimo prie „įprastinio reikalų tvarkymo“ su Maskva, kuriai ES pernai įvedė ekonomines sankcijas už Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksavimą ir prorusiškų separatistų veiksmus Ukrainos rytuose.
Dokumente pateiktos idėjos vadinamos „penu apmąstymams“ ir teigiama, kad bet koks procesas „turės būti selektyvus bei laipsniškas ir atitikti pozityvaus Rusijos atsako mastą“.
Dokumente minimas bendras ilgalaikis tikslas sukurti laisvosios prekybos erdvę „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ ir teigiama, kad ES galėtų išnagrinėti galimybę išplėsti prekybą su Rusija ir buvusiomis sovietinėmis valstybėmis, priklausančiomis Maskvos vadovaujamai Eurazijos Ekonominei Sąjungai (EES). Būtent Ukrainos sprendimas pasirinkti laisvąją prekybą su ES, o ne su EES pakurstė konfrontaciją.
Vienas ES pareigūnas patvirtino, kad minimas dokumentas šią savaitę buvo nusiųstas valstybės narėms, tačiau atsisakė komentuoti jo turinį.
Dokumente teigiama, kad bet kokie ES žingsniai bus „glaudžiai susiję su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu“ bei Rusijos „gera valia“ dėl susitarimų, kurie buvo pasiekti dėl ES ir Ukrainos prekybos sutarties ir rusiškų dujų tiekimo į Ukrainą.
Minsko susitarimais vadinama paliaubų sutartis, kurią pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašė Maskva, Kijevas ir prorusiški separatistai.
Dokumente taip pat siūloma atskirti daugiausia fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas sankcijas, kurios buvo įvestos pernai kovą po Krymo aneksavimo ir dėl kurių „trumpuoju laikotarpiu neturėtų būti jokių permainų“, ir Rusijos pramonės sektoriams taikomų sankcijų, paskelbtų birželį dėl neramumų Ukrainos rytuose. Pasak dokumento, ES „turėtų būti pasirengusi sušvelninti birželį įvestas sankcijas, kai tik Rusija įgyvendins Minsko susitarimus“.
F.Mogherini praėjusią savaitę pareiškė, kad, jos nuomone, Maskvos pareigūnai pastaruoju metu labiau bendradarbiauja sprendžiant pasaulinės diplomatijos problemas, ir ji tai laiko ženklu, kad įtampa gali būti sumažinta.
„Abi pusės turi reikšmingų interesų, kurie gali nesutapti, tačiau būti pagrindu kompromisams ir reikšti prieigą, pagrįstą davimu ir gavimu“, - rašoma F.Mogherini dokumente.
Daug ES valstybių, kurių ekonomikas ištikęs sąstingis, jaučia skausmingą Rusijai taikomų ekonominių sankcijų poveikį. Didžiausia Europos ekonomika Vokietija tik neseniai ėmė griežtai reikalauti Maskvos padaryti nuolaidų.
Pasak dokumento, galėtų būtų apsvarstyti ilgesniojo laikotarpio klausimai, įskaitant pastangų įvesti bevizį režimą tarp Rusijos ir ES atnaujinimą ir „naujas ES ir Rusijos santykių gaires“.
