Sąmokslo teorija apie COVID-19 virs tiesa?

(Ne)vilties balsas

Iki šiol oficialiai skelbiama, kad koronaviruso, kuris sukėlė pandemiją ir per pastaruosius septyniolika mėnesių atnešė neišmatuojamų kančių pasauliui, šaltinis buvo laukinių gyvūnų, skujuočių, mėsa, į kurią virusas pateko iš šikšnosparnių. Tačiau dabar grįžtama prie pirminių įtarimų, kad virusas buvo Uhano virusologijos instituto tyrimo objektas ir galėjo išplisti dėl neatsargaus elgesio. Laikraštis "Wall Street Journal", cituojantis JAV žvalgybos tarnybas, teigia, kad dar 2019 m. lapkritį susirgo trys šio instituto darbuotojai – atsiradus labai sunkių peršalimo simptomų, jie buvo gydyti ligoninėje.

Ar galėjo atsitikti taip, kad geri ketinimai užkirsti kelią pandemijai galiausiai ją ir sukėlė?

Prie avarijos laboratorijoje hipotezės vis labiau linksta ir mokslininkai. Gegužės 14 d. žurnale "Science" paskelbtoje publikacijoje "Ištirkite COVID-19 kilmę" aštuoniolika mokslininkų, tarp kurių – ir garsiausi koronavirusų tyrėjai, ragina nesiliauti ieškojus tikrojo viruso šaltinio.

"Nėra įrodymų, patvirtinančių laboratorinės avarijos tezę, tačiau nėra ir natūralios kilmės įrodymų", – sako Alina Chan. Jauna mokslininkė, dirbanti Harvardo universitete ir Broado mokslinių tyrimų institute, nuo pat pradžių įsitraukusi į kovą su pandemija, – viena iš minėto laiško autorių. Lemiamas akstinas paskelbti šį kreipimąsi buvo kovo 30-ąją paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita, kurioje avarija laboratorijoje vadinama "labai mažai tikėtina".

Tačiau šis tyrimas – farsas. Net PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, ilgą laiką kaltintas nuolaidžiavimu Kinijai, neįprastai aiškiai išsakė savo kritiką. Komisijos nariai, būdami Kinijoje, neturėjo galimybės susipažinti su pirminiais duomenimis, negavo informacijos apie ankstyvus pacientų mėginius, paimtus iki 2019 m. gruodžio. Tiesa, jiems buvo leista apsilankyti kai kuriuose institutuose ir įvertinti laboratorijos avarijos galimybę. "Tačiau, mano nuomone, šio tyrimo nepakako", – yra sakęs T.A.Ghebreyesusas.

Jokio ryšio su turgumi?

Idėja, kad galima atsakyti į tokį sunkų klausimą vos apsilankius institute Kinijoje, nuo pat pradžių atrodė absurdiška. Juolab kad pusę komisijos sudarė kinai, o tarp tarptautinės bendruomenės atstovų buvo ir turinčių interesų konfliktų, kaip, pvz., Peteris Daszakas, nevyriausybinės organizacijos "EcoHealth Alliance", siekiančios apsaugoti žmonių ir ekosistemų sveikatą, vadovas. Anot "Die Welt", jei kas imtųsi rimtai tirti avarijos laboratorijoje hipotezę, P.Daszakas turėtų būti vienas pagrindinių įtariamųjų – amerikietis daug metų dirbo su kinų virusologe Shi Zheng-li.

Pasinaudodama finansavimu iš JAV, kurį gaunant tarpininkavo P.Daszakas, Shi Zheng-li tyrė šikšnosparniuose aptiktus koronavirusus, surinko mėginius iš atokiausių urvų ir penkiolika metų juos gabeno į Uhano virusologijos institutą. Projekto tikslas buvo išsiaiškinti "Surs-1" pandemijos kilmę ir kuo daugiau sužinoti apie kitus potencialiai pavojingus koronavirusus. Ar galėjo atsitikti taip, kad geri ketinimai užkirsti kelią pandemijai galiausiai ją ir sukėlė?

Laboratorinės avarijos tezė tiesiogiai susijusi su tuo faktu, kad pandemija prasidėjo Uhane. "Surs-CoV-2", kiek sutariama, iš pradžių turėjo išsivystyti Pietryčių Azijoje paplitusių pasagnosių šikšnosparnių organizmuose. Tačiau kaip virusas pasiekė žmones ar tarpinį šeimininką? Iš pradžių buvo įtariamas Uhano turgus, kur parduodama laukinių gyvūnų mėsa, – šiame mieste būta įtartinai daug pirmųjų užsikrėtusiųjų. Vis dėlto tolesni tyrimai atskleidė, kad tarp pirmųjų pacientų buvo neturinčių jokio ryšio su turgumi, o ir apskritai mažai tikėtina, kad ultramodernaus metropolio gyventojai galėtų turėti gastronominių ryšių su šikšnosparniais. Tad pandemijos šaltinio reikėtų ieškoti kitur.

Evoliucijos atstumas

Shi Zheng-li artimiausią "Surs-CoV-2" giminaitį rado kasykloje pietinėje Junanio provincijoje, per 1 500 km nuo Uhano. Ir tai šis virusas tik 86 proc. identiškas naujajam koronavirusų tipui – tarp abiejų virusų turėtų būti ištisi evoliucijos dešimtmečiai. Žinoma, galima įsivaizduoti, kad ten ar panašioje Kinijos vietoje "Surs-CoV-2" virusu ir užsikrėtė vadinamasis nulinis pacientas, kuris vėliau atvyko į Uhaną ir pirmą kartą ten išplatino virusą.

Tačiau tokia versija turi vieną "bet". Iš vienos rūšies į kitą virusas neperšoka per vieną naktį, vargu ar tai gali būti padaryta per vieną vienintelį genomo pakitimą. Nors pirmoji mutacija gali suteikti galimybę persikraustyti pas kitą šeimininką, iš pradžių virusas yra prastai prisitaikęs prie jo ir kad būtų toks stiprus, jog galėtų lengvai užkrėsti ir sukelti pandemiją, turi daug daugiau evoliucionuoti.

Viruso "Surs-1", sukėlusio trumpą pandemiją 2002 m., atveju buvo atsekta daugybė prisitaikymo žingsnių, kai kurie iš jų įvyko padedant tarpiniams šeimininkams, viverinių šeimos atstovams. Tačiau "Surs-2" viruso atveju tokios adaptacijos pėdsakų neaptikta. Viruso genų sekos, rastos 2019 m. pabaigoje pirmųjų pacientų organizmuose, yra vienodos. Tarsi naujasis koronavirusas, sukėlęs pandemiją, buvo atsiradęs iš niekur.

Žinoma, gali būti, kad ankstyvosios evoliucijos pėdsakai dar nerasti arba kad Kinija slepia informaciją apie juos. "Surs-CoV-2" atveju stebina tai, kad jis nebegali užkrėsti šikšnosparnių, tačiau užkrečia daugelį plėšrūnų, tarp jų – audines, kates ir šunis. Tikėtina, kad virusas prisitaikė prie didelių kailinių žvėrelių, pavyzdžiui, usūrinių šunų, kurių kailiais Kinija aprūpina pasaulinę mados pramonę. Įtarimų kelia ir tai, kad Kinija neatlieka jokių mėsėdžių koronavirusų tyrimų. Jei kailių fermoje ir buvo kilęs koks viruso protrūkis, gyvūnai ir įrodymai gali būti seniai sunaikinti.

Nebe pirmas pabėgimas

Niekas negali atmesti ir kitos siaubingos galimybės: kad "Sars-CoV-2" evoliucionavo laboratorijoje, greičiausiai Uhano virusologijos institute. Virusai net kelis kartus yra pabėgę iš tokių ypač saugių laboratorijų. Pvz., 1977 m. pasaulį nusiaubė neįprastas gripo virusas. Šio gripo simptomai buvo lengvi ir dažniausiai paveikė jaunesnius nei 26 metų asmenis. Jo genų seka buvo identiška virusui, pastarąjį kartą siautusiam 1950-aisiais. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti tai, kad kuriant vakcinas buvo naudojami seni mėginiai, o virusas nutekėjo iš laboratorijų.

"Surs-1" virusas net šešis kartus buvo pasprukęs iš laboratorijų Singapūre, Taivane ir Kinijoje. 2003 m. viena Pekino virusologijos instituto studentė užsikrėtė juo, nieko neįtardama traukiniu nuvyko į gimtąjį miestą, esantį už tūkstančio kilometrų. Studentės mama taip pat užsikrėtė ir mirė. Tąkart valdžia uždarė karantine maždaug 1 000 žmonių ir sugebėjo suvaldyti protrūkį.

Abejotinas eksperimentas

Jei "Surs-CoV-2" taip pat paspruko iš laboratorijos, kyla klausimas: kaip jis apskritai galėjo ten išsivystyti. Ieškodami atsakymo mokslininkai ir analitikai mėgėjai yra surinkę daug informacijos. Pvz., JAV mokslo žurnalistas Nicholasas Wade'as įrodymų grandinę aprašo taip: Shi Zheng-li Uhane atliko vadinamuosius funkcijų įgijimo eksperimentus – tam virusologai sujungia skirtingų virusų dalis, kad sukurtų naujas funkcijas ir dėl to virusai lengviau plinta. Kad būta ketinimų atlikti tokius eksperimentus, iš tikrųjų galima rasti tyrimų užsakymuose. Vienu atveju Shi Zheng-li buvo paskelbusi apie sėkmingai atliktą eksperimentą.

Toli gražu ne visose šalyse tyrėjams leidžiama vykdyti tokius eksperimentus. Pvz., JAV tokie tyrimai buvo sustabdyti 2014 m., tačiau nuo 2017 m. jie vėl leidžiami – taip siekiama sukurti kovos su naujai atsirandančiais ligų sukėlėjais strategiją.

Uhane Shi Zheng-li atliko bent vieną tokį eksperimentą, kuriam vadovavo vienas iš pirmaujančių pasaulio koronavirusų tyrinėtojų, Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkas Ralphas S.Baricas. 2015 m. juodu paskelbė bendrą straipsnį žurnale "Nature Medicine", kuriame išdėstė sujungę pagrindinę "Surs-1" viruso struktūrą su kito koronaviruso smaigalio baltymu. Tai leido virusui užkrėsti žmogų. Ironiška, kad R.S.Baricas yra vienas iš mokslininkų, pasirašiusių po minėtu laišku, kuriame raginama geriau ištirti "Surs-2" kilmę.

Tiesa, kai kurie ekspertai abejoja, ar Shi Zheng-li turi pakankamai techninių įgūdžių tokioms konstrukcijoms pagaminti. Be to, manipuliuoti iki šiol visiškai nežinomu virusu, tokiu kaip "Surs-CoV-2", būtų techniškai ypač sudėtinga. Sunku įsivaizduoti, kad laboratorijoje būtų galima taip modifikuoti šikšnosparnių virusą, kad jis galėtų užkrėsti žmogų, nes virusus, kuriuos tyrėjai renka iš išmatų, ląstelių kultūrose sunku padauginti. Jei tai pavyksta, virusai dažnai būna praradę galimybę užkrėsti ištisus organizmus.

Bandys rasti tiesą

Kol Kinija neatskleidžia visų duomenų, galima kalbėti apie visas įmanoma pandemijos kilmės galimybes. Uhano virusologijos instituto duomenų bazė su 22 000 įrašų 2019 m. rugsėjį tapo nebeprieinama per internetą.

Pradiniai kai kurių virusologų patikinimai, kad "Sars-CoV-2" negali būti sukurtas laboratorijoje, dabar laikomi per ankstyvais. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tokią 2020 m. vasarį žurnale "Lancet" pasirodžiusią versiją paskleidė minėtas P.Daszakas. Tuo pat metu "Surs-CoV-2" genų sekoje esama anomalijų, kurias kai kurie ekspertai laiko manipuliavimo įrodymais.

Tad diskusija tęsis. Ar bus išsiaiškinta tikroji viruso kilmė? Kinijos mokslininkai neturi teisės nieko skelbti apie viruso kilmę. Pernai rudenį, anot CNN, atskirą tyrimą buvo pradėjęs JAV Valstybės departamentas, susidomėjęs tuo faktu, kad Uhano virusologijos institutas yra susijęs su Kinijos kariuomene. Tačiau prezidento Joe Bideno administracija, suabejojusi preliminarių išvadų pagrįstumu, nurodė baigti šį tyrimą.

Po to, kai "Wall Street Journal" paskelbė JAV žvalgybos ataskaitos teiginius, kad Uhano instituto darbuotojai susirgo anksčiau, nei tikina Pekinas, oficialūs JAV pareigūnai pareiškė, kad Kinija tarptautinei tyrėjų komisijai neatskleidė visų duomenų, todėl yra būtina prisikasti iki tiesos, kad ir kokia ji būtų.