- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad partija „šiandien priėmė sprendimą nedelsiant prašyti ES narystės“.
Sakartvelas ragina ES „išnagrinėti mūsų prašymą skubos tvarka ir priimti sprendimą suteikti Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą“, per spaudos konferenciją sakė I. Kobachidzė.
Sprendimas buvo priimtas „atsižvelgiant į bendrą politinį kontekstą ir naują realybę“, pridūrė jis.
Sakartvelo integracija į ES nukreips jį „keliu, vesiančiu šalį į mūsų gyventojų gerovės, saugumo kokybinį pagerėjimą ir deokupaciją“, sakė I. Kobachidzė.
Kiek anksčiau analogišką žingsnį žengė Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Europos Parlamentas priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, rekomenduojančią ES institucijoms suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį ketvirtadienį įsakė savo pajėgoms pulti Ukrainą.
Sakartvelo valdančioji partija sulaukė didžiulio opozicinių partijų spaudimo pasketi Kijevo pavyzdžiu. Europos Parlamento balsavimas dėl Ukrainos daugelio Sakartvele buvo laikomas proga šaliai pasistūmėti link tikslo prisijungti prie ES, įtvirtino jos Konstitucijoje.
Pernai Sakartvelo vyriausybė paskelbė ketinanti 2024 metais pateikti paraišką dėl narystės ES.
Sakartvelo vyriausybė sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl nukrypimo nuo demokratinio kurso, smarkiai kenkiančio Tbilisio santykiams su Briuseliu.
Laukia ilgas kelias
Karas Ukrainoje padidino Vakarų dėmesį Sakartvelui ir Moldovai – kitai buvusiai sovietinei šaliai, siekiančiai narystės ES. Kai kurie stebėtojai laiko šias šalis kitais galimais Kremliaus taikiniais po Ukrainos.
Praėjusią savaitę Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili lankėsi Paryžiuje ir Briuselyje, kur ragino suteikti aiškią europinę perspektyvą ne tik Ukrainai, bet ir jos šaliai.
Net jei užsitikrins šalies kandidatės statusą, Sakartvelo ir Ukrainos lauks ilgas ir sudėtingas prisijungimo procesas. Šalims teks įgyvendinti didelio masto reformas, kad atitiktų 27 valstybes vienijančios Bendrijos politinius ir ekonominius standartus.
Sakartvelo ir Ukrainos pastangos palaikyti glaudesnius ryšius su Vakarais seniai siutina Rusiją.
2008 metų rugpjūtį Rusija surengė sausumos puolimą prieš Sakartvelą, kovojusį su prorusiškais separatistais Pietų Osetijos regione.
Kovos pasibaigė po penkių dienų, ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Europos Sąjunga, bet pareikalavo daugiau kaip 700 gyvybių, be to, namus turėjo palikti dešimtys tūkstančių etninių kartvelų.
Po karo Sakartvelas liko padalytas, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir dar vieną separatistinį regioną – Abchaziją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar laiko jose savo kontingentus.
Tiek Sakartvelas, tiek Ukraina yra pasirašę su ES asociacijos susitarimus, skirtus priartinti šalis prie Bendrijos politinių ir ekonominių standartų.
Susitarimai taip pat apima laisvąją prekybą tarp šių šalių ir ES bei bevizes trumpalaikes keliones jų piliečiams į Šengeno erdvę.
Tačiau jie nesuteikia garantijų, kad šalys tikrai taps ES narėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą9
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai9
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...