Ryžio grūdo lustas pasaką paverčia realybe

Skaitmeninėms technologijoms smalsūs švedai ryžtasi radikaliam žingsniui: į jų kūną implantuojami lustai. Mikroschemos atstoja vizitines korteles, raktus, įvairius leidimus, pažymėjimus ir yra nepavojingos, įsitikinę keli tūkstančiai Švedijos gyventojų.

Kasdieniai patogumai

Kad atvertų biuro duris, Marianne Stjernvall nereikia rakto ar kortelės. Ji tiesiog tiesia kairiąją ranką – ir, it arabų pasakoje ištarus "Sezamai atsiverk", didžiausios Europoje turizmo bendrovės Švedijos filialo biuro durys atsiveria. Tas pats rankos mostas bendrovės kavinėje ar atėjus prie spausdintuvo, rakinamo įmonės šaldytuvo su užkandžiais, rankos mostu galima atrakinti dviratį. M.Stjernvall – viena iš 115 įmonės darbuotojų, kurių kūne implantuota mikroschema.

"Mes prievarta nečipavome savo darbuotojų, visi patys išreiškė tokį norą", – interviu žurnalui "Spiegel" patikino 500 darbuotojų įmonei vadovaujantis generalinis direktorius Aleksandras Huberis. Jis pabrėžė naujovės praktiškąją pusę: skirtingai nei darbuotojo pažymėjimo, lapelio su slaptažodžiais, savo rankos niekada nepamesite.

"Svarbiausia – implantuota mikroschema provokuoja diskutuoti apie technologijų pažangą", – šypsosi A.Huberis, beje, tapęs pirmuoju įmonės darbuotoju, panorėjusiu implantuotis lustą. Jo žiniomis, nė vienam kolegai dėl įsiūtos mikroschemos nekilo uždegimų, o procedūra buvusi nesudėtinga.

Svarbiausia – implantuota mikroschema provokuoja diskutuoti apie technologijų pažangą.

Bekontaktis ryšys

Įmonės interneto plėtros skyriuje dirbanti M.Stjernvall sako visada buvusi atvira technologijų naujovėms, todėl vos išgirdusi darbdavių pasiūlymą implantuoti mikroschemą iškart sukluso.

Viena vertus, nugalėjo dalykinis smalsumas: būdama šios srities profesionalė, ji mano apie mikroschemų implantų veikimą galinti išsiaiškinti daugiau nei prašalaitis. Kita vertus, tai esą labai patogu – juk šiuo tikslu į mūsų kasdienybę įsiliejo daugybė technologinių naujovių.

Todėl vienuose bendrovės mokymuose, kuriame darbuotojai buvo supažindinami su naujausiomis technologijomis – bendravo su robotu, tyrinėjo virtualiosios realybės akinių galimybes, moteris nusprendė žengti drąsiausią žingsnį: sutiko, kad tarp jos kairės rankos nykščio ir smiliaus būtų įsiūtas ryžio dydžio išmanusis įrenginys.

Nors ši technologija žmogaus kasdienybę gali pakeisti 180 laipsnių kampu, palyginti su kitomis šiandien mūsų sutinkamomis priemonėmis, ji nėra labai įmantri. Tiesiog kiekviena mikroschema turi autentišką kodą, kurį atpažįsta skaitytuvai. Pagal šį principą veikia ir bekontakčiai banko kortelių aparatai. 2004-aisiais pristatyta artimojo lauko komunikavimo technologija leidžia keistis informacija per nedidelį atstumą.

It vertis auskarą

Prieš porą dešimtmečių fantastiniuose filmuose buvo galima matyti scenas, kuriose asmeniui įsiūnami sekimo aparatai: procedūra atrodė ne tik gaubiama mistikos, bet ir labai sudėtinga, pavojinga gyvybei. Tačiau M.Stjernvall šypsosi: procedūra buvo visai nesudėtinga.

"Buvo atlikta vietinė nejautra, mikroschema suleista specialia adata, o po to toje vietoje užklijuotas pleistras", – pasakojo ūmai tarptautinės žiniasklaidos žvaigžde tapusi moteris.

Sveikatai ši operacija nepadarė jokio poveikio – veikiau kasdienybei. "Atrodė, kad man įvėrė auskarą. Manyje atsirado kažkas, ką aš galiu pamatyti, pajausti, to, ko anksčiau nebuvo", – sako M.Stjernvall. Ilgainiui ji priprato duris atidaryti kaire ranka, o kavinėje ją palikti laisvą.

Jaučiasi saugūs

Ar sulustuotieji nesibaimina, jog gali būti sekami? Toks klausimas A.Huberiui kelia šypseną: technologine prasme tai yra neįmanoma.

"Mano rankoje esantis lustas yra pasyvus – kaip ir mano kreditinės kortelės lustas. Jis neturi elementų ir reaguoja tik gavęs impulsą, ir tai tik per mažą atstumą. Mobilieji telefonai suteikia daugiau galimybių būti susektiems, tačiau tai žmonių kažkodėl netrikdo", – aiškina vyras.

A.Huberis yra tikras: įsibrauti į mikroschemą neįmanoma. "Taip paprastai duomenų nepavogsi, be to, nėra ten ką vogti. Mano mikroschemoje – identifikavimo numeris, elektroninis adresas, kuriuo galima pasiekti manąjį profilį "Linkedin" tinkle. Tai tarsi vizitinė kortelė", – sako technologiškai pažangesnės dešiniosios rankos savininkas.

Taps masiniu reiškiniu?

Švedija laikoma viena pažangusių valstybių naujųjų technologijų srityje. ES reitinge, kuris vertina šalis pagal skaitmenizavimo lygį, ji visada yra priešakyje. Tai – ankstyvo sprendimo įgyvendinti bendrą skaitmeninę strategiją pasekmė.

Mikroschemos naudojamos ne tik darbo vietoje. Jos atstoja narystės kortelę kūno rengybos centre arba bilietą į baseiną. Švedijos valstybinė geležinkelių bendrovė tapo pirmąja šios srities įmone pasaulyje, išdrįsusia mikrolustais pakeisti bilietus. Tiesa, per dvejus metus implantavus 2500 geležinkelių klientų, programa buvo sustabdyta, nes pasirodė, kad kol kas neveikia be priekaištų. Anot bendrovės atstovų, nuspręsta netęsti eksperimento: bet kokiu atveju esą po metų kitų nebeliksią traukinių bilietų.

Bendrovės "Biohax", kuri implantavo mikroschemą M.Stjernvall ir jos kolegoms, duomenimis, šiuo metu tokiu būdu kasdienybę yra pasilengvinę nuo 4500 iki 5000 švedų. Tai, anot įmonės generalinio direktoriaus Jowano Österlundo, – tik pradžia. Jo teigimu, netolimoje ateityje kas antras technologijų vartotojas bus su implantuotu lustu. Kokius duomenis patikėti mikroschemai, nusprendžia kiekvienas asmeniškai: technologinės galimybės beribės.

Lustų implantavimu domisi kompanijos iš senojo žemyno, JAV, Jungtinių Arabų Emyratų Australijos, Indonezijos. Pagrindinis argumentas – saugumas: taip galima griežtai kontroliuoti asmenų, galinčių patekti į pastatų, apriboti priėjimą prie tam tikrų kompiuterių ar kitų uždarų sistemų. Be to, tai gera parama medicinoje. "Įsivaizduok, tavo silpna širdis, suklumpi gatvėje, o medikai iš lusto galės gauti visą informaciją apie tavo sveikatą", – sako J.Österlundas. Ateityje galbūt taip bus galima pakeisti ir banko korteles, tačiau tik tuomet, kai prekyba būsianti saugi.

Savaime suprantama, dirbama ir su pačių lustų apsauga nuo įsilaužimo. Specialistas besąlygiškai tiki lustų ateitimi. "Juo pasitikiu labiau nei pirštų antspaudu. Jis bent jau yra po oda ir niekas jo nenukopijuos", – sako "Biohax" atstovą citavo tinklapis cio.de. – Tie, kas bijo, jog nutekės asmeniniai duomenys, turėtų labiau bijoti feisbuko".

Įsivaizduok, tavo silpna širdis, suklumpi gatvėje, o medikai iš lusto galės gauti visą informaciją apie tavo sveikatą.

Mentaliteto klausimas

Panašiai galvoja ir A.Huberis. Jis įsitikinęs, kad mikroschemos gali gerokai supaprastinti kasdienį gyvenimą: "Ar nebūtų patogu, jei nereikėtų jokių raktų, nešiotis asmens tapatybės kortelės, rūpintis lėktuvo bilietu, prisiminti daugybę slaptažodžių ar net susimokėti nauojantis šia mikroschema?"

Skandinavai, jo teigimu, yra smalsūs skaitmeninėms technologijoms. "Kai Švedijoje atsirado asmeniniai kompiuteriai, vyriausybė suteikė finansinę paramą kiekvienam piliečiui, norėjusiam jį įsigyti, tačiau neturėjusiam tokios galimybės. Suomijoje kiekvienas gali baigti internetu nemokamus dirbtinio intelekto kursus – pora šimtų suomių jau tai ir padarė", – sako A.Huberis.

Jo teigimu, riba tarp susižavėjimo skaitmeninėmis technologijomis ir naivumo yra labai trapi. "Tačiau jei kai ko neišbandysi, daug ir nesivystysi", – įsitikinęs švedas.

Pokalbyje su Vokietijos, kur visuomenė dar skeptiškai vertina lustų implantavimą, žurnalistu J.Österlundas atskleidžia ir esminius mentaliteto skirtumus. "Kai aš kolegoms iš Vokietijos pasakoju apie lustą, jie klausia: "Ką aš galiu tokiu būdu sekti?". Skandinavijoje man užduoda klausimą: "Ką aš su lustu galiu nuveikti?"

Atsikratyti paprasta

Paklausta, kokia buvo draugų reakcija, M.Stjernvall šypsosi: "Jie buvo nustebinti, norėjo sužinoti daugiau. Jie tiesiog pagriebė mano ranką, kad pajustų, ar gali užčiuopti mikroschemą."

Vos implantavus lustą, bendrovėje kilo daug diskusijų. Ar neatsitiko taip, kad visi darbuotojai buvo suskirstyti į dvi grupes – "pažangiuosiusius" ir "atsilikusius"? "Lusto taip paprastai nepamatysite, iškart ir nesuprasite, kas jį nešioja, o kas ne", – purto galvą moteris.

M.Stjernvall nesibaimina, kad darbdavys ją gali sekti: tai esą neįmanoma. O kas, jei vieną dieną jai pasirodys, jog sprendimas implantuoti lustą buvo skubotas? Jei jai atsibos būti savęs pačios bandymų objektu? Viena sąlygų, kodėl M.Stjernvall ryžosi naujovei, – galimybė bet kada pašalinti mikroschemą. Tačiau bent kol kas jai šis planas B nerūpi.

A.Huberis vieninteliu neigiamu savojo implanto padariniu vadina žmonos reakciją. "Ji buvo nustebusi. Pasakė man, jog tai – tarsi aš būčiau namo grįžęs su tatuiruote, kurią pasidariau jai nepasakęs iš anksto. Tačiau aš pasakiau, kad man tokie dalykai – tarsi žaidimas. Kai lustas nebebus naudingas, jį tiesiog galima lengvai pašalinti. Kitaip nei tatuiruotę", – sprendimu neabejoja vyras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
Gali sau į subinę įsičipuoti! Man tokių nesąmonių nereikia, aš vietoj gyvusio su mikroschemom nebūsiu!

Marius

Marius portretas
Apie šią vadinamąją "pasaką" daug kalbėjo Greg Nikolettos, savo seminare The Human Microchipping Agenda.

o kam?

o kam? portretas
visa tai ?
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių