ES ir Baltarusija taikosi – Minskui atšauktos sankcijos. Viena vertus, neaišku, ar šis santykių atšilimas bus ilgalaikis, kita vertus, net ir trumpalaikis konfrontacijos sumažinimas leidžia atsikvėpti.

Pasveikino sprendimą

Iš viso sankcijų paketo Minskui, regis, lieka galioti dvi: pirmoji – tai ginklų embargas, antroji – sankcijos keturiems asmenims, kurie kaltinami dėl iki šiol neišaiškinto žmonių dingimo. Vis dėlto, tai, veikiau, simbolinės sankcijos, ne itin grėsmingos.

Dėl to Baltarusijos pareigūnai sveikino ES sankcijų atšaukimą. Štai Dmitrijus Mirončikas, Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas, pažymėjo, kad Bendrijos sprendimas – "reikšmingas veiksmas Minsko ir ES santykiams normalizuoti".

"Sveikiname ES sprendimą atšaukti daugumą ribojančių priemonių Baltarusijos atžvilgiu ir bendradarbiavimo su mūsų šalimi aktyvinimą, – pastebėjo Baltarusijos diplomatas. – Tai akivaizdžiai parodo, kad būtent dialogas yra efektyviausia priemonė nesutarimams sureguliuoti. Tikimės, kad tai paskatins stabilumo ir saugumo regione stiprinimą. Esame pasirengę į šį procesą įdėti savo indėlį."

Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris akcentavo, kad svarbiausia sankcijų atšaukimo priežastis yra ta, jog Baltarusijoje buvo paleisti visi politiniai kaliniai.

"Žinoma, mes nesame tokie naivūs, kad patikėtume, jog Baltarusija pasikeis per vieną dieną, tačiau mes stebėsime. Galime šiandien tai pavadinti kritiška sąveika", – aiškino jis.

F.W.Steinmeieris pridūrė, kad sankcijų atšaukimas atveria galimybę Minskui grįžti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) bei atnaujinti dialogą apie žmogaus teises, o Vokietija galės kelti Minskui klausimą dėl savo fondų veiklos Baltarusijoje atkūrimo.

Draugystė ir neapykanta

Baltarusijos santykiai su ES – banguoti, nors po SSRS subyrėjimo reikalai klostėsi sklandžiai: 1992 m. Baltarusija tapo ESBO nare bei Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos nare, buvo pradėtos derybos dėl Partnerystės bei bendradarbiavimo sutarties su ES, taip pat derėtasi dėl narystės Europos Taryboje – 1996 m. viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Santykių krizė prasidėjo 1994 m. Baltarusijos prezidentu išrinkus Aliaksandrą Lukašenką, kuris iš esmės sustabdė neoliberalias ekonomikos reformas šalyje – buvo nutrauktas valstybinių įmonių privatizavimas bei atkurta socialiai svarbių ekonominių santykių valstybinė kontrolė.

Daugelis Rytų–Vidurio Europos šalių – Rusija, Baltijos šalys, Ukraina ir kt. – toliau tęsė neoliberalias ekonomikos pertvarkas.

Netrukus po to ES pakeitė poziciją Minsko atžvilgiu.

1996–1997 m., argumentuodama demokratijos bei žmogaus teisių pažeidimais, Bendrija įšaldė politinius santykius su Baltarusija – 1997 m. buvo sustabdytas Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo procesas (sutartis buvo pasirašyta 1995 m.), taip pat atidėtas ES–Baltarusijos Laikinosios prekybos sutarties įgyvendinimas.

Visa tai paskatino Minską žvalgytis į Rytus. Tiesa, iki 2000 m. Rusijos Federacijos prezidentu buvo Borisas Jelcinas, tad daugiau iniciatyvos abiem šalims integruotis rodė būtent A.Lukašenka.

Analitikai tada spėjo, esą tokiu būdu Baltarijos lyderis siekia įtvirtinti savo politinę įtaką Rusijoje, galbūt, net perimti valdžią iš B.Jelcino, pasinaudojus bendros šalies iniciatyva.

Juk būtent šiuo laikotarpiu ir gimė idėja apie bendrą Baltarusijos–Rusijos (Sąjunginę) valstybę.

Tarp abiejų šalių buvo pasirašytas ne vienas dvišalis politinę, ekonominę-finansinę bei karinę integraciją įtvirtinantis dokumentas:  1994 m. pasirašytas susitarimas dėl pinigų sąjungos sukūrimo, 1995 m. – dėl Muitų sąjungos, 1996 m. – dėl Rusijos–Baltarusijos sandraugos įsteigimo, 1997 m. – dėl Sąjunginės valstybės statutų, o 1999 m. – dėl Sąjunginės valstybės įkūrimo bei tolesnės integracijos.

Galiausiai 2000 m. numatyta Rusijoje bei Baltarusijoje įvesti net ir bendrą valiutą.

Tačiau viskas labai pakito Rusijoje valdžią perėmus Vladimirui Putinui – nuo to laiko daugelis integracijos procesų sulėtėjo.

Maža to, tarp Minsko ir Maskvos kelis kartus net kilo įvairių dvišalių nesutarimų: dujų, pieno karai, nesutarimai dėl naftos bei didžiųjų Baltarusijos įmonių privatizacijos.

Rusijos valdantysis elitas niekuomet nebuvo suinteresuotas A.Lukašenkos įtakos Rusijoje didėjimu, ypač Baltarusijos prezidento propaguojamomis socialiai orientuotos politikos idėjomis – tad netrukus jau Maskva ėmė išnaudoti integracijos politiką savo įtakai kaimyninėje šalyje didinti, o tuo visai nebuvo suinteresuotas A.Lukašenka.

Amžių sandūroje Europa vėl parodė iniciatyvą atnaujinti bendradarbiavimą su Minsku. Vis dėlto santykių atšilimas šį kartą nebuvo ilgalaikis – santykiai vėl atšalo po 2000 m. Baltarusijoje vykusių parlamento bei po metų surengtų prezidento rinkimų, kurie buvo pripažinti neatitikusiais demokratijos standartų.

Netgi po 2004 m. įvykusios ES plėtros į Rytų bei Vidurio Europą santykių būklė išliko mažai pakitusi – 2006 m. A.Lukašenkai vėl tapus šalies prezidentu, ES vėl ėmėsi griežtos izoliacijos politikos. Tai lėmė palaipsnį Minsko ėjimą Maskvos link.

Reikšminga partnerė

Nepaisant, kad šalių santykiai yra dažnai komplikuoti, Rusija buvo (ir tebėra) svarbiausia energetinių išteklių Baltarusijai tiekėja, pagrindinė kreditorė bei svarbiausia baltarusių produkcijos rinka.

Iš Rusijos Baltarusija gauna pagrindines energetines žaliavas, t.y. maždaug 92 proc. naftos ir tiek pat gamtinių dujų. Be to, būtent Rusija finansuoja vieną svarbiausių Baltarusijos energetikos projektų – Astravo atominės elektrinės statybą.

Pastačius šią jėgainę, kaip tikisi baltarusiai, turėtų gerokai sumažėti šalies energetinė priklausomybė, kadangi šiuo metu 90–95 proc. elektros energijos šalyje pagaminama šiluminėse elektrinėse deginant rusiškas dujas.

Kalbant apie ekonominę bendradarbiavimą, 2010 m. buvo sukurta Muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano, o pernai ši sąjunga tapo Eurazijos ekonomine bendrija, labai panašia į ES.

Karinis bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Baltarusijos – viena iš svarbiausių dvišalių santykių darbotvarkės temų.

Baltarusija yra Kolektyvinio saugumo organizacijos narė, be to, Rusija Baltarusijoje taip pat turi dvi strategiškai svarbias karines stotis: viena jų – Baranovičiuose, netoli Lenkijos sienos, kita – Vileikoje, į šiaurę nuo sostinės Minsko.

Abi šalys koordinuoja veiksmus oro gynybos srityje, reguliariai rengiamos bendros karinės pratybos, pavyzdžiui, "Zapad".

Papildomos Rusijos naikintuvų pajėgos saugo Baltarusijos oro erdvę – toks sprendimas buvo priimtas po to, kai NATO dėl įvykių Ukrainoje sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Pernai netgi kalbėta, kad Baltarusijoje galėtų atsirasti Rusijos karinių oro pajėgų bazė, bet Minskas tuo nebuvo patenkintas.

A.Lukašenka tuo metu sakė, kad iš Rusijos Baltarusijai reikia karinės technikos, o ne bazės ar lakūnų. Pasak jo, pilotų baltarusiai turi per akis.

Galiausiai, reikšminga ir tai, kad nuo eksporto į Rusiją smarkiai priklauso Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso darbas.

Atsižvelgus į šiuos faktus, vargu ar Baltarusijos santykiai su Rusija nutrūks. Arba bent jau fundamentaliai pablogės. Kita vertus, tai nereiškia, kad Minskas gali sau leisti konfliktuoti su ES.

"Medaus mėnuo"?

Vis dėlto, nors 2008 m. ES vėl ėmėsi iniciatyvos normalizuoti santykius su A.Lukašenka, 2010 m. gruodį Minske po šalies vadovo rinkimų kilusios riaušės tą atšilimo laikotarpį užbaigė.

Baltarusijos prezidentas buvo apkaltintas šiurkščiai susidorojęs su protestais, tačiau Minskas paaiškino, kad po rinkimų buvo rengiama speciali provokacija, skirta destabilizuoti padėtį.

Po to ES bendradarbiavimas su Baltarusija išliko menkas.

Situacija pasikeitė po įvykių Ukrainoje – A.Lukašenka inicijavo du taikos derybų tarp Kijevo valdžios bei Rytų Ukrainos separatistų raundus, kur dalyvavo ir svarbiausi tarptautiniai žaidėjai – Rusijos lyderis V.Putinas bei Vokietijos ir Prancūzijos vadovai Angela Merkel bei Francois Hollande'as.

Šios pastangos buvo vaisingos – susitarimai, pasiekti Minske, jeigu neužbaigė, tai bent jau leido suvaldyti tuo metu jau nevaldomą tapusį kraujo liejimą rytinėje Ukrainos dalyje.

Bet dar svarbiau buvo tai, kad tarpininkavimas šiose derybose reikšmingai nulėmė gerokai švelnesnį Vakarų požiūrį į A.Lukašenką.

Tiesa, didysis santykių išbandymas įvyko 2015 m. rudenį – tada Baltarusijoje vyko eiliniai šalies vadovo rinkimai. Kai juose A.Lukašenka surinko net 89 proc. rinkėjų balsų, atrodė, kad santykiai su ES vėl bus įšaldyti – nepaisant to, šį kartą nugalėjo reali politika.

Vis dėlto jau ne sykį Briuselis ir Minskas draugavo, tačiau situacija greitai pasikeisdavo. Dėl to ir dabar sunku spręsti, kiek šis "medaus mėnuo" tęsis.

Pusiausvyros politika

Baltarusijos užsienio politika – tipiška pusiausvyros išlaikymo tarp Rusijos ir Vakarų praktika. To reikia, kad būtų išlaikyta socioekonominė sistema, garantuojanti režimo stabilumą.

Tiesa, tenka pripažinti, kad, išsaugojus pramonės potencialą, Baltarusijos režimas kol kas vengia liberalizacijos, o tai leistų modernizuoti ekonomiką, nors drauge ir išlaikyti socialinį sistemos pobūdį.

Tai dažnai lemia finansinius-ekonominius sunkumus – valstybei tiesiog yra per sunku išlaikyti neretai nenašias įmones. Kita vertus, santykių su Vakarų Europa atnaujinimas leidžia Minskui tikėtis, kad į šalį galbūt ateis vakarietiškos investicijos. Tai paspartintų modernizaciją.

Vis dėlto ir smarkiai priklausoma nuo energetinių išteklių eksporto Rusijos ekonomika – sunku pasitikėti, dėl to yra būtina diversifikuoti užsienio ekonominius ryšius.

Ne paskutinėje vietoje ir geopolitinis aspektas: ES – tai atsvara Rusijai ir jos įtakai Baltarusijoje. Santykių su Europa atšilimas didina Baltarusijos savarankiškumą nuo didžiosios kaimynės. Ypač tuo turėtų būti suinteresuotos kaimyninės valstybės – Lietuva, Latvija ar Lenkija.

Ragina atšaukti sankcijas ir Rusijai

• Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad ES šalys linksta bendradarbiauti su Maskva, todėl sankcijos Rusijai tikriausiai nebebus pratęsiamos automatiškai. "Manau, kad laikotarpis, kai sankcijas pratęsdavome automatiškai, jau yra praeityje, – sakė V.Orbanas. – Europos šalys vis labiau ima suprasti, kad mums reikia bendradarbiauti".

• V.Orbano griežtai dešiniosios pakraipos vyriausybė palaiko draugiškus ryšius su Rusija ir ragina Vakarų valstybes bendradarbiauti su Maskva sprendžiant Sirijos konfliktą ir Europos migracijos krizę.

• ES pernai gruodį iki liepos pabaigos pratęsė Rusijai dėl situacijos Rytų Ukrainoje įvestas ekonomines sankcijas, bet dėl šio klausimo 28-ių šalių bloke kilo rimtų nesutarimų. Kai kurios Bendrijos narės sako, kad sankcijas reikia atšaukti, jeigu norima realiai pasiekti pažangą, kad būtų išeita iš politinės aklavietės dėl konflikto Ukrainoje.