Pagalba Ukrainai „dabar nėra tolygiai paskirstyta NATO viduje“, žurnalistams Švedijos Helsingborgo mieste prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė M. Rutte.
„Yra ribotas skaičius šalių, įskaitant Švediją, kuri tikrai daro daugiau nei gali, kai kalbama apie paramą Ukrainai, ir kitos šalys, tokios kaip Kanada ir Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Norvegija, taip pat dar kelios kitos“, – sakė jis.
„Tačiau taip pat yra daug tokių, kurios skiria nepakankamai, kai kalbama apie paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę M. Rutte pasiūlė, kad sąjungininkės Ukrainai skirtų 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis pasiūlymas, kuris galėtų atverti kelią dešimtims milijardų dolerių papildomos pagalbos, sulaukė stipraus kai kurių didžiųjų valstybių narių pasipriešinimo, praneša naujienų portalas „Politico“.
„Pasiūlymui nebus pritarta vienbalsiai, todėl jis neveiks“, – ketvirtadienį pripažino M. Rutte.
„Tačiau tai bent jau pradėjo diskusijas tarp sąjungininkių, kad jei visi sakome, jog Ukraina turi užtikrinti, kad ji išliktų kovoje kuo stipresnė ir užbaigtų šią kovą taika, tuomet, žinoma, visi turime prisidėti vienodai“, – kalbėjo jis.
Kylio instituto duomenimis, Šiaurės ir Baltijos šalys, taip pat Nyderlandai ir Lenkija, karinei pagalbai Kyjivui skiria didesnę savo BVP dalį nei daugelis kitų sąjungininkių.
