- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis.
„Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.
„Visi normalūs rusai nenori, kad Donbase lietųsi kraujas“, – pridūrė jis.
Karas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose tęsiasi nuo 2014 metų pavasario.
Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų rytuose pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.
Visavertiškai ši problema bus išspręsta tik tada, kai Rusijos režimas pasikeis į normalią, demokratišką valdžią.
Žinomas Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza sakė, kad Rusijos valdžia vengia pripažinti, kad dalyvauja konflikte Ukrainoje, nes daugelis rusų nenori karo šioje šalyje.
„Kremliaus propaganda bando rodyti, kad Ukrainoje vyksta vidinis konfliktas, (...) o visiems žmonėms, kurie įrodo priešingai, (...) kyla grėsmė susidurti su žiauriomis valdžios represijomis“, – kalbėjo opozicionierius.
Jis tvirtino, kad ugnį Rytų Ukrainoje įtraukti įmanoma, tačiau normaliai susitarti dėl taikos ir teritorijų grąžinimo bus kur kas sunkiau.
„Tai karas, kurį pradėjo ne Ukraina ir ne Rusija. Jį pradėjo Putino režimas. Man atrodo, kad iš tikrųjų, visavertiškai ši problema bus išspręsta tik tada, kai Rusijos režimas pasikeis į normalią, demokratišką valdžią“, – sakė aktyvistas.
V. Zelenskis prezidento pareigas pradėjo eiti prieš kelias savaites. Šalies vadovas pažadėjo, kad vienas pagrindinių jo darbų bus siekti taikos rytų Ukrainoje. Apie galimas taikos derybas buvo užsiminę ir separatistų vadeivos.
Su V. Zelenskiu Kijeve dar prieš inauguraciją susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Ukrainos prezidentas yra „tvirai nusiteikęs siekti taikos“, bet „nenusileisti principinėse pozicijose, nedaryti jokių nuolaidų“.
„Jis nori pasiekti susitarimą, bet nori tai padaryti nepaminint Ukrainos interesu“, – teigė L. Linkevičius.
„Kaip jam tai seksis, labai sunku pasakyti, (...) bet mes kuo galėdami padėsime tą šaliai, kaip tai darėme iki šiol“, – pridūrė jis.
V. Kara-Murza tvirtino, kad pavydi Ukrainai dėl valdžios kaitos.
„Pas juos jau trečią kartą įvyksta taip, kad pareigas einantis prezidentas pralaimi rinkimus ir išeina. Pas mus per visą mūsų istoriją to nebuvo nė karto“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.
Karas rytų Ukrainoje nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Rusijos forumas Lietuvoje rengiamas nuo 2013 metų.
Neramina Europos šalių veiksmai
Per Rusijos forumą dalyviai taip pat aptarė šį mėnesį Europos Tarybos priimtą sprendimą sugrąžinti Rusijai balsavimo teises. L. Linkevičius teigė, kad tai kelia nerimą.
Balsavimo teisė šioje 47-ias Europos šalis vienijančioje organizacijoje Rusijai buvo atimta po 2014-ųjų Krymo aneksijos ir Rusijai įsitraukus į konfliktą šalies rytuose.
Ši privilegija Maskvai buvo sugrąžinta „nė kiek nepagerėjus situacijai (...) netgi retorikoje, ne tik veiksmuose“, perspėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Tai neramina“, – sakė jis.
Lietuva buvo viena iš nedaugelio, balsavusių prieš Rusijos reabilitavimą.
Šis sprendimas Europos Taryboje yra pirmasis svarbus vienos iš žemyno institucijų žingsnis švelninant suvaržymus ir sankcijas, paskelbtas Rusijai po veiksmų Ukrainoje.
Kai kurių stebėtojų teigimu, tai gali būti vertinama kaip ženklas, kad Vakarų Europoje manoma, jog reikia grįžti prie geresnių ryšių su Rusija.
Aukšto rango Rusijos pareigūnai grasino, kad jų šalis apskritai pasitrauks iš Europos Tarybos, jeigu neatgaus balsavimo teisės. Pasitraukimas reikštų, kad paprasti šalies piliečiai netektų galimybės ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), tapusiame paskutiniu vilties šiaudu praradusiems pasitikėjimą Rusijos teismais.
„Net jeigu dabartinė Rusijos valdžia atsisako vykdyti tuos (EŽTT) sprendimus, labai svarbu turėti tą teisinį palaikymą“, – sakė V. Kara-Murza.
Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte sankcijas Maskvai yra įvedusi ir Europos Sąjunga.
V. Kara-Murza tvirtino, kad bendrija turi plėsti asmenines sankcijas konkretiems rusams.
„Sankcijos turi būti taikomos ne visai Rusijai, ne 140 mln. žmonių, o konkretiems su korupcija, su žmogaus teisių, tarptautinės teisės pažeidimais susijusiems asmenims“, – sakė opozicionierius.
Rusijos forumas Lietuvoje rengiamas nuo 2013 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Artėjant olimpinėms žaidynėms Paryžiuje iškeldinamos nelegalios migrantų stovyklos
Prancūzijos policija antradienį iškeldino migrantus iš nelegalios stovyklos Paryžiuje, įsikūrusios vos už kelių žingsnių nuo Senos upės. ...
-
Moldovos policija pranešė konfiskavusi milijoną dolerių po opozicinių partijų susirinkimo Maskvoje
Moldovos policija antradienį pranešė konfiskavusi 1 mln. dolerių iš asmenų, grįžusių iš Maskvoje vykusio Moldovos prorusiškų opozicinių partijų susitikimo, ir įvardijo pinigus „neteisėtu politiniu finansavimu&ldquo...
-
NATO neketina išplėsti branduolinio ginklo dislokavimo į kitas šalis
NATO, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, neketina kitose šalyse narėse dislokuoti branduolinių ginklų. ...
-
„Reuters“: JAV ruošia 1 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą Ukrainai3
Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašyt...
-
J. Borrellis: Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai ilgą laiką
Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką. ...
-
G. Thunberg Švedijoje pateikti kaltinimai dėl pilietinio nepaklusnumo per protesto akciją
Švedijos prokuratūra pateikė kaltinimus klimato aktyvistei Gretai Thunberg dėl pilietinio nepaklusnumo ir policijos nurodymų nevykdymo per protesto akciją prie parlamento Stokholme kovo mėnesį. ...
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus2
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...