- Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusija ketina užkonservuoti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestus ir pernai rudenį per sprogimus smarkai pažeistus „Nord Stream“ dujotiekius, skelbia „Deutsche Welle“.
Agentūra „Reuters“, remdamasi su tokiais planais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, jog Rusija jų remontuoti kol kas neketina, nes nesitiki santykių su Vakarais pagerėjimo artimiausioje ateityje, kad šie dujotiekiai vėl taptų reikalingi.
Vienas informuotas asmuo netgi pareiškė, kad Maskva šį projektą laiko „palaidotu“, o kiti du šaltiniai Rusijoje teigė, kad dujotiekiai turėtų būti išsaugoti tokios būklės, kuri leistų atnaujinti jų naudojimą tolesnėje ateityje, tai yra turėtų būti užkonservuoti.
Tai reiškia, kad pažeistos vamzdynų atkarpos būtų užsandarintos, siekiant apsaugoti nuo jūros vandens keliamos agresyvios korozijos, nurodo „Reuters“.
Mūsų, kaip smulkiųjų akcininkų, žiniomis, joks sprendimas nei už, nei prieš vamzdynų atstatymą, nepriimtas.
Nei „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ operatorės, nei Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Tuo tarpu Vokietijos koncerno E.ON, kuriam priklauso „Nord Stream 1“ akcijų dalis, atstovas pareiškė: „Mūsų, kaip smulkiųjų akcininkų, žiniomis, joks sprendimas nei už, nei prieš vamzdynų atstatymą, nepriimtas“.
Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai.
Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas. Savo ruožtu Maskva, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad už sprogimų stovi Vakarai. Danijos, Vokietijos ir Švedijos atitinkamų institucijų atliekami šio incidento tyrimai kol kas nebaigti.
Rusiją su Vokietija tiesiogiai jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, taip keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos gynybos ministras: NATO yra šalies saugumo garantas
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. ...
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių14
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...