Įstatymų leidėjai nori papildyti dabar galiojantį įstatymą, įpareigojantį finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos ir nevyriausybines organizacijas registruotis „užsienio agentėmis“, ir siekia, kad toks reikalavimas taip pat būtų taikomas fiziniams asmenims.

„Užsienio agentai“ privalo registruotis Teisingumo ministerijoje, naudoti „užsienio agento“ žymą publikuodami bet kokią medžiagą ir visuose dokumentuose, o taip pat sutvarkyti virtines įvairių dokumentų. Už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos.

Šios pataisos kritikai sako, kad ji paveiks tinklaraštininkus ir net eilinius žmones, skelbiančius informaciją socialiniuose tinkluose, nors kai kurie parlamentarai iš valdančiosios partijos šią kritiką atmeta.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir kitos teisių grupės, įskaitant „Žurnalistus be sienų“ (RSF), parlamentarų planus pavadino „dar vienu bandymu suvaržyti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą“ ir „galinga priemone užtildyti opozicijos balsus“.

Šios pataisos antras esminis svarstymas Valstybės Dūmoje numatytas antradienio popietę.

Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu.

Jos autoriai sako, kad įstatymo papildymu siekiama „patobulinti“ dabartinį „užsienio agentų“ įstatymą, jau apimantį nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos institucijas.

Šis įstatymas „pirmiausia paveiks tinklaraštininkus“, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė RBK. Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius bauginimus pavadino „siaubo pasakomis“.

„Net nereikia būti žurnalistu, užtenka tiesiog ką nors parašyti socialiniuose tinkluose“, – perspėjo politikos apžvalgininkas Antonas Orechas.

Senatorius Andrejus Klimovas, vienas iš pataisos autorių, sakė RBK, kad įstatymas paveiks visus, skelbiančius „neteisėtą“ medžiagą visuomenės informavimo priemonėse ir gaunančius užsienio finansinę paramą, net jeigu tai yra mokestis už reklamą.

Kremliaus žmogaus teisių taryboje posėdžiaujantis teisių aktyvistas Aleksandras Verchovskis perspėjo, kad šis įstatymas gali būti panaudotas prieš visus, skelbiančius informaciją internete ir gaunančius bet kokių – net ir visiškai su publikacija nesusijusių – pajamų iš užsienio.

Tuo metu įstatymų leidėjai tvirtina, kad „užsienio agento“ etiketė bus dedama tik politikos klausimais rašantiems žurnalistams.

„Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu“, – sakė senatorius A. Klimovas interviu dienraščiui „Kommersant“.

Teisės aktas, įpareigojantis užsienio žiniasklaidos organizacijas priskirti prie „užsienio agentų“, pirmą kartą Rusijoje buvo priimtas 2017 metais – netrukus po to, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, buvo paskelbta užsienio agente Jungtinėse Valstijose.

Rusijoje „užsienio agentais“ buvo paskelbti JAV finansuojamas radijas „Amerikos balsas“ ir „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“.

Pirmasis Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas, nukreiptas prieš finansavimą iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas ir sėkmingai pritaikytas žmogaus teisių gynimo grupėms, buvo priimtas 2012 metais.