- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisių aktyvistai antradienį perspėjo dėl dar griežtesnių žiniasklaidos ir interneto laisvės suvaržymų Rusijoje prieš balsavimą dėl prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, pagal kurį tinklaraštininkai ir nepriklausomi žurnalistai būtų įvardijami kaip „užsienio agentai“.
Įstatymų leidėjai nori papildyti dabar galiojantį įstatymą, įpareigojantį finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos ir nevyriausybines organizacijas registruotis „užsienio agentėmis“, ir siekia, kad toks reikalavimas taip pat būtų taikomas fiziniams asmenims.
„Užsienio agentai“ privalo registruotis Teisingumo ministerijoje, naudoti „užsienio agento“ žymą publikuodami bet kokią medžiagą ir visuose dokumentuose, o taip pat sutvarkyti virtines įvairių dokumentų. Už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos.
Šios pataisos kritikai sako, kad ji paveiks tinklaraštininkus ir net eilinius žmones, skelbiančius informaciją socialiniuose tinkluose, nors kai kurie parlamentarai iš valdančiosios partijos šią kritiką atmeta.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir kitos teisių grupės, įskaitant „Žurnalistus be sienų“ (RSF), parlamentarų planus pavadino „dar vienu bandymu suvaržyti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą“ ir „galinga priemone užtildyti opozicijos balsus“.
Šios pataisos antras esminis svarstymas Valstybės Dūmoje numatytas antradienio popietę.
Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu.
Jos autoriai sako, kad įstatymo papildymu siekiama „patobulinti“ dabartinį „užsienio agentų“ įstatymą, jau apimantį nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos institucijas.
Šis įstatymas „pirmiausia paveiks tinklaraštininkus“, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė RBK. Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius bauginimus pavadino „siaubo pasakomis“.
„Net nereikia būti žurnalistu, užtenka tiesiog ką nors parašyti socialiniuose tinkluose“, – perspėjo politikos apžvalgininkas Antonas Orechas.
Senatorius Andrejus Klimovas, vienas iš pataisos autorių, sakė RBK, kad įstatymas paveiks visus, skelbiančius „neteisėtą“ medžiagą visuomenės informavimo priemonėse ir gaunančius užsienio finansinę paramą, net jeigu tai yra mokestis už reklamą.
Kremliaus žmogaus teisių taryboje posėdžiaujantis teisių aktyvistas Aleksandras Verchovskis perspėjo, kad šis įstatymas gali būti panaudotas prieš visus, skelbiančius informaciją internete ir gaunančius bet kokių – net ir visiškai su publikacija nesusijusių – pajamų iš užsienio.
Tuo metu įstatymų leidėjai tvirtina, kad „užsienio agento“ etiketė bus dedama tik politikos klausimais rašantiems žurnalistams.
„Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu“, – sakė senatorius A. Klimovas interviu dienraščiui „Kommersant“.
Teisės aktas, įpareigojantis užsienio žiniasklaidos organizacijas priskirti prie „užsienio agentų“, pirmą kartą Rusijoje buvo priimtas 2017 metais – netrukus po to, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, buvo paskelbta užsienio agente Jungtinėse Valstijose.
Rusijoje „užsienio agentais“ buvo paskelbti JAV finansuojamas radijas „Amerikos balsas“ ir „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“.
Pirmasis Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas, nukreiptas prieš finansavimą iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas ir sėkmingai pritaikytas žmogaus teisių gynimo grupėms, buvo priimtas 2012 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sirija pripažino Ukrainos separatistinių „respublikų“ nepriklausomybę
Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių „respublikų“ nepriklausomybę ir tapo antra tai padariusia valstybe po Rusijos. ...
-
Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėta...
-
Prancūzijoje apie 9 mln. žmonių gaus čekius maisto produktams
Prancūzijos vyriausybė ketina dalyti čekius maisto produktams. Juos gaus apie 9 mln. prancūzų, kurių pajamos yra mažiausios. ...
-
Maskvos teismas paliko suimtą Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą
Maskvos miesto teismas atmetė skundą dėl Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos suėmimo termino pratęsimo. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė teismo spaudos tarnyba. ...
-
JK premjeras sako pirmas iškėlęs platesnės Europos bendruomenės idėją
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pareiškė, kad jį sudomino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) siekis sukurti platesnę „Europos bendriją“, bet p...
-
N. Bennetas nedalyvaus kituose Izraelio parlamento rinkimuose
Darbą baigiantis Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) nekandidatuos artėjančiuose visuotiniuose rinkimuose, trečiadienio vakarą, likus kelioms valandoms iki numatyto parlamento paleidimo, pranešė jo atstovas spaudai....
-
Švedija gali nemokamai perduoti Čekijai anksčiau išnuomotus naikintuvus „Gripen“
Švedija gali nemokamai perduoti Čekijai 14 šiuo metu jos naudojamų naikintuvų „JAS 39 Gripen“. ...
-
V. Zelenskis žada prisijungti prie G-20 viršūnių susitikimo, priklausomai nuo kitų dalyvių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo (Džokui Vidodui) trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo ly...
-
Rusija sugriežtino „užsienio agentų“ įstatymą
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė teisės aktą, kuriuo išplečiamas „užsienio agentų“ apibrėžimas, naudojamas siekiant susidoroti su Kremliaus kritikais. ...
-
Maskva kaltina Norvegiją blokuojant tranzitą į Svalbardą, grasina atsakomaisiais veiksmais
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė iškvietusi Norvegijos reikalų patikėtinį ir kaltina Oslą blokavus prieigą prie Svalbardo salyno bei žada imtis atsakomųjų veiksmų. ...