- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rumunijos valdantieji proeuropietiški liberalai po rinkimų tikriausiai išliks valdžioje, nors gerai pasirodė ir opozicijoje esantys socialistai, rodo pirmadienį paskelbti daliniai rezultatai.
Opozicinė Socialdemokratų partija (PSD) Rumunijos politikoje dominavo po komunizmo žlugimo, bet vėliausią jų valdymo laikotarpį temdė gatvių protestai ir ginčai su Briuseliu dėl teismų reformų. Socialdemokratų valdymas baigėsi balsavimu dėl nepasitikėjimo 2019-aisiais.
Rumunija yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos šalių ir pastaraisiais metais 4 mln. jos gyventojų išvyko ieškoti geresnio gyvenimo kitur, ypač – vakarinėse bloko valstybėse.
Regione, kur pastaruoju metu pozicijas stiprino populistai ir nacionalistai, Rumunijos premjero Ludovico Orbano Nacionalinė liberalų partija (PNL) žadėjo modernizuoti savo valstybę ir išlaikyti jos proeuropietišką kursą.
Pirmadienį ryte suskaičiavus 90 proc. balsų buvo paskelbta, kad PSD surinkusi 30 proc. balsų pirmauja, o valdančioji PNL per sekmadienio rinkimus, kuriuose žmonės balsavo vangiai, gavo 25,5 proc. balsų.
Tačiau PSD neturės sąjungininkų naujajame parlamente. Senas partijos priešininkas prezidentas Klausas Iohannisas yra sakęs, kad nenori iki 2024-ųjų truksiančios savo kadencijos metu pamatyti PSD sugrįžimo į vyriausybę.
Sekmadienio rinkimuose, kurie vyko jau įprastomis pandemijos suvaržymų sąlygomis – užtikrinant socialinį atstumą, kaukių dėvėjimą ir rankų dezinfekavimą – teisę balsuoti turėjo daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Tačiau dėl sunkios antros pandemijos bangos ir didelio nusivylimo šalies politine klase rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 33 proc. – rekordiškai mažas parlamento rinkimams.
Anksčiau balsavusiųjų apklausai parodžius, kad PSD pasirodė netikėtai gerai, partijos lyderis Marcelis Ciolacu sakė: „Tikiuosi Orbano atsistatydinimo; to savo balsais paprašė rumunai.“
„Daugybė pamirštų pažadų“
Visgi jei pirminių rezultatų išryškintos tendencijos pasitvirtins, PNL turėtų formuoti koalicinę vyriausybę su mažesniu, neseniai įkurtu centro dešinės aljansu „USR-Plus“, kol kas užsitikrinusiu 15 proc. balsų.
Ji taip pat gali suvienyti jėgas su nedidele Rumunijos vengrų demokratine sąjunga (UDMR), kuri turėtų gauti apie 6 proc. balsų. UDMR sakė, jog norėtų bendradarbiauti su liberalais.
L. Orbanas pažymėjo, kad rezultatus gali paveikti užsienyje balsavusių rumunų balsai. Jie turėtų būti suskaičiuoti iki pirmadienio vakaro.
Užsienyje gyvena daugiau jaunesnio amžiaus rumunų, kurie linkę palaikyti „USR-Plus“, žadančią apvalyti Rumunijos politinę areną.
Užsienyje balsavo apie 260 tūkst. rumunų – dvigubai daugiau nei 2016 metais.
Atidavęs balsą vienoje Bukarešto mokyklų, į pensiją išėjęs buvęs elektrikas 63 metų Gheorghe'as Preda sakė neturintis „jokių vilčių“, kad šalyje kas nors keisis.
Anot jo, dvi didžiosios partijos „keičia viena kitą valdžioje jau 30 metų ir rinkimų kampanijų metu dalina daug pažadų, kuriuos paskui pamiršta“.
„Pasitikėjimas ir viltis“
Tačiau 104 metų filosofas Mihai Sora, pelnęs daugelio rumunų pagarbą už tai, kad pastaraisiais metais valandų valandas praleisdavo prieš korupciją nukreiptuose protestuose, sakė, kad nedalyvavimas rinkimuose nėra išeitis.
„Atidaviau balsą pasitikėdamas ir puoselėdamas viltį, galvodamas apie savo šalį ir jos žmonių ateitį“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Dviejų vaikų motina 42 metų Adina Ionescu sakė, jog tikisi, kad bus suformuota „jaunų žmonių vyriausybė, kuriai rūpės aplinkos apsauga ir rumunų gerovė“.
PNL turėjo pranašumą, nes ją palaikė K. Iohannisas. Prezidentas atmetė kritiką, esą nepaisė konstitucijoje apibrėžtų valstybės vadovo įgaliojimų, agituodamas už liberalus.
PSD rinkimų kampanijos metu akcentavo savo nepritarimą kai kurioms vyriausybės taikomoms kovos su koronavirusu priemonėms, nors pati sulaukė kritikos, jog neturi aiškaus plano, kaip pažaboti pandemiją.
L. Orbano vyriausybė sakė, jog neįves visiško karantino, analogiško galiojusiam pavasarį. Tačiau ekspertai būgštauja, kad ateinančiomis savaitėmis sergamumas COVID-19 gali drastiškai išaugti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo2
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose2
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą20
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...