„Prezidento požiūris, atvirai kalbant, nusivylimas kai kuriomis mūsų NATO sąjungininkėmis ir jų reakcija į mūsų operacijas Artimuosiuose Rytuose – tai gerai dokumentuota – turės būti sprendžiamas; tai nebus išspręsta ar aptarta šiandien“, – prieš susitikimą su Aljanso užsienio reikalų ministrais Švedijoje sakė M. Rubio.
Dar prieš kelionę į susitikimą M. Rubio teigė esąs „tvirtas (NATO) rėmėjas“, tačiau pakartojo skundus, kad kai kurios NATO sąjungininkės, ypač Ispanija, atsisakė leisti naudotis JAV bazėmis Irano konflikto metu, o kitos nenorėjo prisijungti prie koalicijos, siekiančios atidaryti ir apsaugoti Hormuzo sąsiaurį – svarbų naftos gabenimo maršrutą, kurį Iranas iš esmės uždarė.
M. Rubio pareiškė, kad Vašingtono vykdomas karių perkėlimas Europoje nėra skirtas nubausti sąjungininkus dėl paramos trūkumo Irano klausimu.
„Jungtinės Valstijos ir toliau turi pasaulinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti dislokuodamos savo pajėgas, ir tai nuolat reikalauja iš naujo įvertinti, kur siunčiame karius. Tai nėra baudžiamasis dalykas, tai tiesiog nuolatinis procesas“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
JAV administracija buvo nusprendusi atšaukti tūkstančių JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir Vokietijoje, tačiau ketvirtadienį prezidentas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „Jungtinės Valstijos į Lenkiją atsiųs papildomus 5 tūkst. karių“.
Lieka neaišku, ar tai reiškia, kad brigada, kuriai buvo užkirstas kelias vykti į Lenkiją, vėl bus siunčiama, ar bus pridėta papildomų karių be šio rotacinio dislokavimo, ar vis dėlto JAV kariai bus išvedami iš Europos, bet iš kitos šalies.
(be temos)