Vakarai ir Rusija vis dažniau nesuranda bendros kalbos

Rusijos ir Vakarų bičiuliavimasis, kurio užuomazgos siekia pirmuosius prezidento Boriso Jelcino valdymo metus, artėja prie logiškos pabaigos, nes abiejų pusių interesai buvo sutapę tik laikinai.

Abipusiai priekaištai

Rusijos ir Vakarų romanas, atrodo, atsidūrė nemalonumų ruože, kai Kremlius vėl ėmė kištis į buvusių sovietinių respublikų vidaus reikalus ir kai dar labiau išryškėjo prezidento Vladimiro Putino autoritarizmas, konstatuoja laikraštis “The Washington Times”.

Vakarų Europa ir Jungtinės Valstijos kritikuoja Kremlių už tai, kad Rusijoje vis mažiau lieka vietos demokratijai. Visus didžiausius televizijos kanalus kontroliuoja Rusijos vyriausybė. Interneto svetainė “news.ru” neseniai ironizavo, kad “per Maskvos televizijas vietoje žinių skaitomos pasakos”.

Tuo tarpu Rusijos oficialūs asmenys tvirtina, kad Vakarai vis labiau tampa veidmainiški, ir tai esą ypač išryškėjo po gruodžio 7-ąją vykusių Valstybės Dūmos rinkimų, kuriuose nugalėjo antivakarietiškos jėgos. Šių rinkimų rezultatais Vakarai itin nusivylė.

Santykiai blogėja

“Rusijos santykiai su Vakarais aiškiai blogėja”, - neseniai pareiškė buvęs Rusijos vicepremjeras Borisas Nemcovas, vienas Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderių. Ši provakarietiškos orientacijos partija nepateko į Valstybės Dūmą. Vien šis faktas liudija, kokios nuotaikos Rusijoje dominuoja.

Po rugsėjo 11-osios tragedijos Vakaruose kilo žavėjimosi Rusija banga, kai Kremliaus šeimininkas ryžtingai parėmė Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių karą su tarptautiniu terorizmu, pirmiausiai Afganistane. Bet šiandien Maskva jau atkakliai ginasi nuo kritikos, sklindančios iš Vakarų, rašo “The Washington Times”.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje, vykusioje praėjusį mėnesį, Rusija atsidūrė kaltinamosios vaidmenyje, kai atsisakė pasirašyti baigiamąjį dokumentą, kuriame Maskva buvo kritikuota už tai, kad neįvykdė 1999 metais prisiimto įsipareigojimo visiškai išvesti savo kariuomenę iš Gruzijos ir Moldavijos.

Anksčiau Europos Sąjungos (ES) vadovybė visiškai šaltai reagavo į V.Putino raginimus sušvelninti vizų režimą Rusijos piliečiams. ES taip pat nustatė Rusijai gana griežtas sąlygas, pagal kurias ji galėtų įstoti į Tarptautinę prekybos organizaciją (TPO).

Didžioji Britanija, Danija ir Graikija atsisakė išduoti Rusijai jos piliečius, kaltintus sunkiais nusikaltimais, - magnatus Borisą Berezovskį ir Vladimirą Gusinskį, taip pat išrinktojo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo atstovą Achmedą Zakajevą.

Krizė

“Vokiečių banga” pažymėjo, kad ES didžiosios valstybės - Prancūzija, Vokietija, Italija - norėtų turėti su Rusija kuo geresnius santykius. Tačiau dauguma šio bloko šalių mano, kad tarp ES ir Rusijos tebėra neįveikiamų kliūčių. Todėl ES politika Rusijos atžvilgiu praėjusiais metais pateko į akivaizdžią krizę, konstatavo “Vokiečių bangos” apžvalgininkas Hasanas Huseinovas.

Praėjusių metų gegužę ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta jų suartėjimo programa “Besiplečianti Europa”. Tačiau nieko realaus nebuvo pasiekta.

Taip pat sužlugo dvi kitos svarbios ES iniciatyvos: priartinti Rusiją prie TPO slenksčio ir pasiekti, kad Maskva pasirašytų Kioto protokolą.

ES kaltina Rusiją, kad ši atmeta vieną svarbiausių narystės TPO sąlygų - energetikos išteklių kainų liberalizavimą vidaus rinkoje. Prezidentas V.Putinas tokį reikalavimą kategoriškai atmetė kaip nepriimtiną, nes rusų vidutinis atlyginimas tik truputį viršija 100 dolerių.

Atsakomoji reakcija

“Vakarai Rusijai nepadarė jokių, netgi taktinių nuolaidų, kad būtų išsaugoti geri strateginiai santykiai”, - “The Washington Times” korespondentui priekaištavo žinomas politikas Aleksejus Arbatovas, kurio partija “Jabloko” irgi nepateko į Valstybės Dūmą.

“Tokia Vakarų politika Rusijos atžvilgiu mūsų visuomenėje skatina antivakarietiškas, nacionalistines nuotaikas”, - Amerikos laikraščio atstovui sakė A.Arbatovas.

Akivaizdžiausiu tokių nuotaikų stiprėjimo įrodymu tapo nacionalistinio bloko “Tėvynė” pergalė Valstybės Dūmos rinkimuose. Šis judėjimas, įkurtas Kremliaus iniciatyva, siekiant suvilioti buvusį kompartijos elektoratą, rinkimuose dalyvavo su kovos prieš Vakarų ekspansiją ir etninių rusų, gyvenančių užsienyje, gynimo šūkiais.

“Dabar Valstybės Dūmoje neliko provakarietiškų jėgų, iš esmės visi deputatai daugiau ar mažiau nusiteikę antivakarietiškai, - Amerikos laikraščio korespondentui sakė A.Arbatovas. - Jie ims spausti prezidentą, kad šis nedarytų Vakarams jokių nuolaidų”.

Tokią naują Vakarų ir Rusijos santykių būseną kai kurie analitikai pavadino “šaltąja taika”.