Pabėgėliai susirinko Kutupalongo pabėgėlių stovykloje, įsikūrusioje Koks Bazaro rajone Pietryčių Bangladeše, paminėti metines įvykių, kuriuos jie praminė Rohinjų genocido atminimo diena. 

Jie nešė plakatus su užrašais „Gyvenimui kaip pabėgėliai – ne“ ir „Repatriacija – galutinis sprendimas“.

„Norime grįžti į savo šalį, turėdami tokias pačias teises kaip ir kitos etninės grupės Mianmare, – per demonstraciją naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė 19-metis Nuras Azizas. – Mes taip pat norime turėti tokias pačias teises kaip ir Mianmaro piliečiai.“

Tuo metu Bangladešo laikinasis lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Muhammadas Yunusas (Muhamadas Junusas), kalbėdamas trijų dienų konferencijoje Koks Bazare, skirtoje aptarti rohinjų klausimus, sekmadienį paragino tarptautinę bendruomenę palengvinti jų saugaus grįžimo procesą.

Svečiai iš užsienio, Jungtinių Tautų (JT) atstovai, diplomatai ir Bangladešo laikinoji vyriausybė aptarė pagalbą pabėgėliams maistu ir kitomis priemonėmis bei būdus, galinčius padėti pagreitinti repatriacijos procesą.

M. Yunusas teigė, kad „rohinjų ryšio su tėvyne negalima nutraukti“.

„Jų teisė grįžti į tėvynę turi būti užtikrinta“, – sakė jis.

„Todėl raginame visas šalis ir partnerius stengtis parengti praktinį planą, kad jie kuo greičiau, saugiai, oriai, savanoriškai ir tvariai galėtų grįžti į savo namus Rachinų valstijoje“, – pridūrė jis.

Nuo 2017 metų rugpjūčio, po vienos sukilėlių grupuotės išpuolių Mianmaro kariuomenė pradėjo operaciją prieš musulmonus rohinjus. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Jungtines Tautas (JT), smurtą prieš rohinjus pavadino etniniu valymu ir genocidu.

Tuomet šimtai tūkstančių musulmonų rohinjų pradėjo masiškai bėgti iš Mianmaro. Jie keliavo pėsčiomis ir valtimis per apšaudymus, beatodairiškus žudymus ir kitus smurto aktus Rachinų valstijoje, kurią užėmė Arakano armija, kovojusi su Mianmaro vyriausybės pajėgomis.

Bangladešo vyriausybė, kuriai tuo metu vadovavo premjerė Sheikh Hasina (Šeich Hasina), įsakė atverti sieną ir galiausiai priėmė daugiau nei 700 tūkst. pabėgėlių.

Šioje musulmoniškoje šalyje iki tol jau gyveno virš 300 tūkst. pabėgėlių, atvykusių po ankstesnio Mianmaro kariuomenės smurto. 

Nuo 2017 metų Bangladešas bent du kartus bandė grąžinti pabėgėlius ir ragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Mianmaro vyriausybei, kad ji sukurtų taikią aplinką pabėgėlių repatriacijai. Sh. Hasinos ir M. Yunuso vyriausybės taip pat kreipėsi į Kiniją dėl pagalbos repatrijuojant pabėgėlius.

Tačiau padėtis Mianmare išlieka nestabili, ypač Rachinų valstijoje. Bangladeše rohinjų pabėgėliai susiduria su įvairiais sunkumais, įskaitant pagalbos sumažinimą.

M. Yunusas paragino regiono ir tarptautinius suinteresuotuosius subjektus toliau remti rohinjų tautą, įskaitant teikiant finansinę paramą.

„Raginame visus suderinti savo santykius su Mianmaru, Arakano armija ir visomis konflikto šalimis, siekiant kuo greičiau rasti sprendimą iš šios užsitęsusio krizės“, – sakė jis.