Kol kas neaišku, ar Gruzija išlaikė demokratijos egzaminą  

Vakar Gruzijoje vyko pirmalaikiai prezidento rinkimai, kurie buvo surengti nuvertus politikos patriarchu vadintą Eduardą Ševardnadzę. Ar balsavimas vyko sąžiningai, liko neaišku, nes duomenys apie jo eigą, kuriuos skelbė Centrinė rinkimų komisija (CRK) ir kuriais tariamai disponavo naujoji opozicija, buvo skirtingi.  

Prieštaringi duomenys  

Vakar 13 valandą Tbilisio laiku CRK paskelbė, kad iki pusiaudienio prie balsavimo urnų buvo atėję vos 20 procentų rinkėjų. Reaguodama į tai, ji leido balsavimą pratęsti dviem valandomis - nuo 20 iki 22 valandos vietos laiku.

Bet netrukus CRK pranešė, kad, 15 valandos duomenimis, prezidento rinkimai jau įvyko. “Iš 75 rinkimų komisijų gautais duomenimis, rinkimuose dalyvavo 1 milijonas 200 tūkstančių rinkėjų. Tai reiškia, kad Gruzijos prezidento rinkimai įvyko”, - CRK pirmininko Zurabo Čiaberašvilio žodžius citavo agentūra Interfax.

Pagal Gruzijos įstatymus, kad rinkimai būtų pripažinti įvykusiais, juose turi balsuoti daugiau nei 50 procentų rinkėjų.

Tuo tarpu vienas kandidatų į prezidento postą - Kartlosas Garibašvilis agentūrai Interfax sakė, kad, jo turimais duomenimis, balsavime iki 15 val. dalyvavo vos 23 procentai rinkėjų. CRK paskelbtus duomenis K.Garibašvilis pavadino “nešvaria machinacija”.

Kuris iš kandidatų rinkimus laimėjo, CRK turėtų paskelbti šiandien.  

Dalyvavo šimtai stebėtojų  

Rinkimus stebėjo daugiau kaip 450 stebėtojų, kuriuos atsiuntė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba ir Nepriklausomų valstybių sandrauga. Praėjusį rudenį surengti parlamento rinkimai vyko taip įžūliai klastojant rezultatus, kad tai išprovokavo politinę krizę, pasibaigusią vadinamąja aksomine revoliucija, nušlavusia E.Ševardnadzę.

Tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų ne kartą kritikuota Gruzija vakar turėjo galimybę įrodyti, kad naujoji šalies vadovybė pasiryžusi žengti demokratijos keliu.  

Favoritas  

Rinkimai tikriausiai baigsis aksominės revoliucijos idėjinio vadovo Michailo Saakašvilio pergale. Nuvertęs E.Ševardnadzę, šis populiarus politikas žada atkurti šalyje stabilumą ir klestėjimą.

E.Ševardnadzei atsistatydinus iš prezidento posto lapkritį, nauji rinkimai buvo surengti labai greitai. Juos atidžiai stebėjo ir Vakarai, ir Rusija, norintys įtvirtinti savo įtaką šiame regione, turinčiame strategiškai svarbią padėtį.

Kad M.Saakašvilis laimėtų jau pirmajame ture, jis turėtų surinkti 50 procentų plius vieną balsą. Anot agentūros Reuters apžvalgininko, tokia pergalė - tikėtina, nes dar visai neseniai revoliucijos lyderis vedė tūkstantines minias versti buvusio savo globėjo, šalies prezidento, buvusio SSRS užsienio reikalų ministro E.Ševardnadzės.  

Lemiamas momentas  

Ryžtingai stojusiam kovon su korupcija M.Saakašviliui galėjo pakenkti tik mažas rinkėjų aktyvumas, kurio baimintasi po Naujųjų metų sutikimo. Šis nerimas nebuvo be pagrindo.

Išvakarėse rinkėjai buvo primygtinai raginami nebūti pasyvūs. “Rytoj ateis lemiamas momentas, - šeštadienį per Tbilisio televiziją ištartus M.Saakašvilio žodžius citavo britų BBC. - Gavome dar vieną šansą pradėti naują erą Gruzijos istorijoje”.

Gruzijos prezidentės pareigas einanti Nino Burdžanadzė pareiškė, kad nepakankamas rinkėjų aktyvumas sekmadienį galėtų destabilizuoti padėtį šalyje. “Prezidento rinkimų sužlugdymas būtų tolygus šalies katastrofai”, - pareiškė N.Burdžanadzė.  

Nesutarimų neslepia  

Revoliucijos lyderis laikomas provakarietišku politiku, kurį remia vienos pagrindinių Gruzijos sąjungininkių - Jungtinės Valstijos. Tuo tarpu laikinoji šalies prezidentė mano, kad Gruzijos užsienio politika turėtų būti gerai subalansuota. N.Burdžanadzė interviu BBC pripažino, kad tarp jos ir M.Saakašvilio nesutarimų esama.

“Ne visada sutinku su tuo, ką sako Miša, bet jis - protingas ir gerai supranta, jog tarp opozicijos lyderio, kovojančio su režimu, ir išrinktojo prezidento yra didžiulis skirtumas”, - sakė N.Burdžanadzė.

Politikos apžvalgininkai labai nustebo, kai vakar sužinojo, kad iš pat ryto balsavo ir E.Ševardnadzė. Tiesa, jis žurnalistams nesakė, už kurį kandidatą atidavė savo balsą, bet pamokymų favoritui nestokojo. “Miša greitai supras, kad prezidentu būti daug sunkiau, negu sakyti ugningas kalbas”, - teigė nuverstasis prezidentas.