Baltarusijos režimas pateks į dar didesnę tarptautinę izoliaciją

Lenkijos ir Baltarusijos santykiai pastaruoju metu smarkiai pablogėjo. Minskas, kaltinantis Varšuvą rengiant sukilimą prieš Baltarusijos vyriausybę, praėjusį savaitgalį paskelbė, kad lenkų diplomatas Andžejus Bučakas yra nepageidaujamas, todėl privalo išvykti.

Tarptautinė žiniasklaida tvirtina, kad Lenkija dabar rengia atsakomąjį smūgį, kuris Aleksandro Lukašenkos režimui gali būti labai skaudus, nes Varšuva turi tvirtą užnugarį - Europos Sąjungą (ES) ir JAV. Paskutiniuoju diktatoriumi Europoje vadinamo A.Lukašenkos pozicijos pastaruoju metu smarkiai susilpnėjo, nes jo kaprizai nusibodo ir Kremliui.

Abipusiai kaltinimai

Lenkijos diplomatui A.Bučakui liepta apleisti Baltarusiją iki liepos 21 dienos. Minskas paskelbė, jog tai yra atsakomasis veiksmas į Varšuvos sprendimą iš šalies išsiųsti Baltarusijos diplomatą, Minske sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Britų BBC teigia, kad Varšuva ir Minskas svaidosi abipusiais kaltinimais, kas pradėjo diplomatinį konfliktą. Lenkija tvirtina, jog nesutarimai prasidėjo nuo jos ambasados Minske pirmojo sekretoriaus Mareko Bucko išvarymo iš šalies dėl veiksmų, kuriais esą siekiama destabilizuoti padėtį šalyje.

Baltarusija savo ruožtu teigia, jog Lenkija prieš savaitę iki incidento su M.Bucko šalį palikti įsakė vienam Minsko atstovybės darbuotojui.

Imsis atsakomųjų priemonių

Lenkijos užsienio reikalų ministras Adamas Rotfeldas apkaltino Baltarusijos prezidentą, kad šis “pradėjo plataus masto operaciją prieš Lenkiją”. Pasak ministro, “Baltarusijos vidaus padėtis yra labai sunki, todėl Lukašenka ieško pramanytų priešų”.

A.Rotfeldo nuomone, Baltarusijoje egzistuojantį režimą reikia dar labiau izoliuoti, nors jis ir taip jau yra “apgultyje”.

Interneto svetainė “Utro.ru” teigia mananti, jog “Lenkija šį kartą neapsiribos vien garsiais pareiškimais, bet imsis konkrečių atsakomųjų veiksmų”. Prieš kurį laiką viena įtakingiausių Lenkijos partijų paragino aptarti kompleksą priemonių, kurios būtų panaudotos prieš Baltarusijos valdžią. Be kita ko, siūloma sudaryti sąrašą valdininkų, kuriems būtų užtrenktos durys į Lenkiją ir kitas ES šalis, raginama nutraukti su Baltarusija net sportinius ryšius.

Kai kurie Lietuvos ir Lenkijos politikai anksčiau pasirašė “Belovežo pareiškimą”, kuris bus pateiktas Europarlamentui. Dokumente raginama ne tik uždrausti įvažiuoti į ES šalis Baltarusijos valdininkams, bet ir priimti nutarimą dėl Baltarusijos žinybų sąskaitų, esančių ES šalių bankuose, įšaldymo.

Pražūtingos politikos vaisiai

Minsko ir Varšuvos santykiai ir anksčiau nebuvo draugiški, bet jie itin pašlijo pernai, kai A.Lukašenkos režimas etninius lenkus ne kartą pavadino “penktąja kolona”. Etninių lenkų vadovai palaiko glaudžius ryšius su baltarusių opozicija. Kaip tik tai ir tapo priežastimi, kad tarp Minsko ir Varšuvos kiltų “diplomatinis karas”.

Lenkijai įstojus į ES, ji regione pradėjo vaidinti aktyvesnį vaidmenį. Anksčiau Varšuva Minskui turėjo pretenzijų tik dėl lenkų mažumos persekiojimo, dabar ji reikalauja, kad Baltarusijos valdžia vykdytų demokratines reformas ir nepersekiotų opozicijos.

Tuo tarpu A.Lukašenka atsidūrė vis didesnėje tarptautinėje izoliacijoje. Tai pripažįstama interviu, kurį interneto laikraščiui “Utro.ru” davė vienas žinomiausių Rusijos politologų, Nacionalinės strategijos tarybos generalinis direktorius Valerijus Chomiakovas.

Pasak politologo, “visa tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje ir greta jos, yra vaisiai tos izoliavimosi politikos, kurią vykdo prezidentas Lukašenka”. Tokia politika, be abejo, bumerangu smogia pačiam Baltarusijos prezidentui. Tapęs “raupsuotuoju” visoje Europoje, jis gali toks tapti ir šalies viduje, nes Briuselis tam pastangų tikriausiai nepagailės. Vykdydamas tokią politiką, Lukašenka pateko į aklavietę, iš kurios sunku išeiti neprarandant orumo, konstatuoja V.Chomiakovas.

Jo nuomone, padėti išeiti iš šios keblios situacijos gali tik nuosekli Baltarusijos sąjungininkė - Rusija. Politologas teigė, kad yra žmonių, pasirengusių A.Lukašenkai padėti.

Tarp tokių žmonių - naujasis Rusijos ambasadorius Minske Dmitrijus Ajackovas. Jis galėtų tarpininkauti, kad pagerėtų ES ir Baltarusijos santykiai. Tai atitiktų ir Rusijos, kurios santykiai su Briuseliu atvėso, interesus, teigia politologas.

Bet tarptautinėje žiniasklaidoje vis gausėja komentarų, kuriuose tvirtinama, kad su savo neprognozuojama politika A.Lukašenka Maskvai nusibodo, todėl Rusijos sostinėje vis mažiau jaudinamasi dėl diktatoriaus likimo. Kremliui tik rūpi, kad valdžia Baltarusijoje nepatektų į kokio nors rusofobo rankas.