Žiniasklaida ir kai kurie politikai mano, kad tiek Maskva, tiek Vašingtonas turi keisti savo požiūrį į Uzbekistano įvykius

Įvykiai Andižane JAV administraciją pastatė į keblią padėtį; ji riaušes Uzbekistane vertina atsargiai ir abi konflikto puses ragina elgtis santūriai.

Kai kurie Rusijos politikai siūlo Maskvą revizuoti jos požiūrį į Islamo Karimovo režimą, priešingu atveju Kremlius patirs tokią pat nesėkmę, kokia jį ištiko Ukrainoje.

Nepritaria smurtui

Riaušės Uzbekistane JAV administracijai sukėlė didelį galvos skausmą, konstatavo BBC rusų redakcijos korespondentas Niujorke Vladimiras Kozlovskis, kuris nurodė, kad “Vašingtono formuluotės dėl įvykių Ferganos slėnyje buvo aptakios”.

“Uzbekistano žmonės nori turėti demokratiniu būdu išrinktą vyriausybę. Bet to reikia siekti taikiomis priemonėmis, o ne smurtu”, - BBC citavo Baltųjų rūmų atstovo spaudai Skoto Maklelano žodžius.

Bet atstovas nieko negalėjo žurnalistams pasakyti, kaip tą tikslą galima pasiekti taikiomis priemonėmis, jeigu Uzbekistane valdantis režimas neleidžia rengti jokių mitingų ar demonstracijų, kur būtų galima bent išdėstyti daugumos žmonių valią.

Savas žmogus

Vakarų spaudoje nestinga priekaištų Jungtinėms Valstijoms, kurios, deklaruodamos ištikimybę žmogaus teisėms ir laisvėms, po kovos su tarptautiniu terorizmu vėliava rėmė diktatorinį I.Karimovo režimą.

“I.Karimovas yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų administracijos žmonių Vidurio Azijoje. Vargu ar surastume aukštą prezidento administracijos narį, kuris nesakytų šiltų žodžių apie šį diktatorių. Tačiau ar pamenate, kad kuris nors iš jų būtų paraginęs Uzbekistane surengti laisvus rinkimus?”- retoriškai klausia Didžiosios Britanijos laikraštis “Guardian” ir tęsia mintį: “JAV savo paramą reiškia ne tik žodžiais. 2002 metais Jungtinės Valstijos suteikė Taškentui pagalbos daugiau kaip už 500 mln. dolerių, iš jų 120 mln. buvo skirti armijai, o 80 mln. - represijų aparato stiprinimui. Kaip tik šis aparatas savaitgalį siautėjo sukilusiuose Ferganos slėnio miestuose”.

Kai 2001-aisiais JAV pradėjo karą su tarptautiniu terorizmu ir atakavo Afganistaną valdžiusį talibų režimą, I.Karimovas Vašingtonui pasiūlė Chanabade atidaryti karinę bazę. Bet, kaip teigia karinių problemų ekspertai, dabar ši bazė savo turėtą reikšmę prarado.

Amerikos žiniasklaida nurodo, kad JAV kontingentas, dislokuotas Chanabade, dabar yra daugiau simbolinio pobūdžio.

Dar viena klaida

Tuo tarpu Kremlius atvirai parėmė I.Karimovą. Tokiam kursui pritaria dauguma Rusijos politikų, bet yra ir manančių priešingai.

Dešiniųjų jėgų sąjungos (DJS) pirmininkas, buvęs vicepremjeras Borisas Nemcovas mano, kad I.Karimovo režimas pasmerktas žlugti. DJS lyderis interviu laikraščiui “Gazeta” teigė: “Kremlius vėl daro klaidą, tokią pačią kaip ir Ukrainoje. Remdama Karimovą ir atsisakydama būti tarpininke tarp konflikto pusių, Rusija tokiu savo elgesiu stiprina islamo radikalų pozicijas”.

“Karimovo režimas pasmerktas. Manote, kad žmonės jam atleis už šimtus aukų Andižane? Ne, neatleis, ir todėl nesuprantu, kodėl oficialioji Maskva remia dar vieną diktatorių”, - Rusijos valdžiai priekaištavo B.Nemcovas.

Šiam politikui iš esmės pritaria autoritetingas dienraštis “Nezavisimaja gazeta”, kuris įspėja, kad dabartinę Uzbekistano valdžią remti yra pavojinga, nes šios Vidurio Azijos šalies žmonės keršys režimui už susidorojimą su masinių demonstracijų dalyviais. “Šimtų nukautųjų artimieji savo širdyse kaupia baisų kerštą, kuris anksčiau ar vėliau pratrūks. Už tokias žudynes čia neatleidžiama, joms netaikomas senaties terminas. Todėl Andižanas ir visas Ferganos slėnis visą laiką bus maištinga teritorija”, - įspėja “Nezavisimaja gazeta”.

Tačiau B.Nemcovo ir žiniasklaidos įspėjimas - balsas tyruose. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad “jeigu nebus duotas atkirtis islamistams Uzbekistane, ši šalis pavirs antruoju Afganistanu”. Ministro žodžiai liudija, kad Maskva pasiryžusi iki galo eiti išvien su I.Karimovu, kuris savo veiksmais jau įrodė, kad lengvai nepasiduos.