Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su jokiais susitarimais dėl Ukrainos, dėl kurių derantis nebus įtraukta jo šalis.
Atrodo, kad D. Trumpas, pakeitęs JAV poziciją, netiesiogiai pripažino V. Putiną vieninteliu svarbiu veikėju, galinčiu užbaigti kovas, ir, regis, nusprendė nustumti V. Zelenskį bei Europos vyriausybes į šalį bet kokiose taikos derybose. Ukrainos prezidentas neseniai tokią perspektyvą pavadino labai pavojinga.
2022-ųjų vasarį, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, Vakarai V. Putiną atstūmė, o 2023-iaisiais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl karo nusikaltimų.
Apžvelgiame kai kurias reakcijas į trečiadienio įvykius.
Rusai džiaugiasi V. Putinui atsidūrus dėmesio centre
„Dabartinės (JAV) administracijos pozicija mums yra daug patrauklesnė“, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po trečiadienį įvykusio ir daugiau nei valandą trukusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida triumfavo.
„Rusijos ir JAV prezidentai pagaliau pasikalbėjo. Tai savaime labai svarbu“, – teigiama Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškime internete.
Įtakingas įstatymų leidėjas Aleksejus Puškovas sakė, kad šis skambutis „įeis į pasaulio politikos ir diplomatijos istoriją“.
„Esu tikras, kad Kyjive, Briuselyje, Paryžiuje ir Londone dabar su siaubu skaito ilgą Trumpo pareiškimą apie jo pokalbį su Putinu ir negali patikėti savo akimis“, – susirašinėjimo programėlėje rašė A. Puškovas.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ savo nuomonių skiltyje teigė: „JAV pagaliau iš tikrųjų pakenkė Zelenskiui.“ Teigiama, kad D. Trumpas rado bendrą kalbą su V. Putinu.
„Tai reiškia, kad formulė „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ – šventa karvė Zelenskiui, Europos Sąjungai (ES) ir ankstesnei JAV administracijai – nebeegzistuoja. Be to, Kyjivo ir Briuselio (Europos Sąjungos) nuomonė Trumpo visiškai nedomina“, – pridūrė naujienų agentūra.
Rusijoje populiarus prokremliškas bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ žengė dar toliau ir išspausdino skiltį, kurios antraštėje teigiama, kad „Trumpas pasirašė mirties nuosprendį Zelenskiui“.
„Vakarų propagandos kruopščiai pūstas mitas apie Rusiją kaip „pariją“ pasaulio politikoje sprogo su trenksmu“, – rašoma skiltyje.
V. Zelenskis nesutiks su susitarimu be konsultacijų
Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose žurnalistams po to, kai D. Trumpas surengė individualius pokalbius iš pradžių su V. Putinu, o paskui su V. Zelenskiu, Ukrainos lyderis sakė, jog svarbiausia yra „neleisti, kad viskas vyktų pagal Putino planą“.
„Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, jog trečiadienį per pokalbį su D. Trumpu JAV prezidentas jam pasakė, kad norėjo vienu metu kalbėtis ir su Rusijos, ir su Ukrainos vadovais.
V. Zelenskis taip pat teigė nusivylęs tuo, kad D. Trumpas pirmiausiai paskambino V. Putinui.
Ukrainiečių prezidentas teigė manantis, jog D. Trumpui Ukraina yra prioritetas, tačiau „bet kuriuo atveju tikrai nėra labai malonu“, kad jis pirmiausia paskambino V. Putinui.
Europoje ir NATO skambinama pavojaus varpais
Panašu, kad D. Trumpas yra pasiryžęs sudaryti susitarimą nepaisydamas Ukrainos ir Europos vyriausybių nuomonės.
Jis taip pat žlugdo Ukrainos viltis tapti NATO nare – nors Aljansas mažiau nei prieš metus pareiškė, kad tai yra „negrįžtamas“ žingsnis – ar susigrąžinti iki šiol Rusijos kariuomenės užimtas Ukrainos teritorijos dalis, sudarančias apie 20 proc. šalies teritorijos.
JAV administracijos požiūris į galimą susitarimą yra artimas Maskvos vizijai dėl to, kaip karas turėtų baigtis. Tai sukėlė nerimą ir įtampą 32 valstybių NATO ir 27 valstybių ES.
Kai kurios Europos vyriausybės, kurios baiminasi, kad jų šalys taip pat gali atsidurti Kremliaus taikiklyje, sunerimo dėl naujo Vašingtono kurso ir teigė, kad joms turi būti suteikta galimybė sėsti prie derybų stalo.
„Ukraina, Europa ir Jungtinės Valstijos turėtų ties tuo dirbti kartu. KARTU“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Kiti nepritarė D. Trumpo planams ir suabejojo jo optimistiniais vertinimais.
„Kadangi Putinas neketina nutraukti karo veiksmų net ir galimų derybų metu, privalome išlaikyti Vakarų vienybę ir didinti paramą (...) Ukrainai bei politinį ir ekonominį spaudimą Rusijai, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna). – Mūsų veiksmai turi parodyti, kad mes nekeičiame kurso.“
„Tik jėga“
Viena naujienų agentūros AP kalbinta Ukrainos 53-iosios brigados, kovojančios rytinėje Donecko srityje, karė teigė, kad D. Trumpui ir V. Putinui kalbėtis su vienas kitu yra normalu.
„Jei dialogas yra vienas iš būdų paveikti situaciją, tegul jie kalbasi, bet tegul jis būna pakankamai prasmingas, kad galėtume pajusti tų derybų rezultatus“, – sakė karė, prašiusi likti anonime dėl pavojaus jos šeimos saugumui okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Tačiau ji skeptiškai vertino derybas, atsižvelgdama į nesuderinamus reikalavimus, kuriuos anksčiau kėlė Rusija ir Ukraina.
„Šios sąlygos nepriimtinos visiems. Tai, ką mes siūlome, jiems netinka, o tai, ką jie siūlo, nepriimtina mums, – teigė ji. – Štai kodėl aš, kaip ir tikriausiai kiekvienas čia esantis karys, manau, kad tai galima išspręsti tik jėga.“
