Protestai universitetuose: priežastys – ne tik geopolitika

Panašus scenarijus

Didžiosios Britanijos Oksfordo ir Kembridžo aukštųjų mokyklų studentai reikalauja, kad universitetai nutrauktų investicijas į bendroves, kurios „dalyvauja Gazos genocide“, ir suteiktų apsaugą palestiniečių studentams ir mokslininkams. Panašios akcijos praėjusią savaitę jau vyko kituose šalies universitetuose – Mančesteryje, Bristolyje, Niukaslyje.

Keli šimtai protestuotojų, nepaisydami policijos, rengė demonstracijas Amsterdamo universiteto teritorijoje, kur policija išvaikė ir sulaikė propalestinietiškų protestuotojų, tačiau vėliau beveik visi buvo paleisti. Prieš palestiniečių palaikymo grupes stojo Izraelio šalininkai – kai kur tarp protestuotojų kilo susirėmimai, peraugę į smurtą.

Neramumų neišvengė prestižinis Paryžiaus „Sciences Po“ universitetas ir Sorbonos universitetas. Protestai vyko Šveicarijos, Ispanijos, Graikijos, Danijos universitetuose. Dešimtys protesuotojų dar nuo praėjusios savaitės stovyklavo Austrijos sostinės universiteto miestelyje.

Daugiau nei 100 studentų užėmė Gento universitetą Belgijoje. Kai kurie jų protestavo prieš karą Gazoje, kiti – prieš klimato kaitą.

Suomijoje kelios dešimtys solidarumo grupės „Studentai už Palestiną“ protestuotojų stovyklavo prie pagrindinio Helsinkio universiteto pastato, sakydami, kad liks ten, kol didžiausia šalies mokslo įstaiga nutrauks akademinius ryšius su Izraelio universitetais.

Visų šių akcijų scenarijus – panašus: agresyviai nusiteikę protestuotojai kuria palapinių miestelius, stengiasi užsibarikaduoti auditorijose. Universitetų vadovybei pasitelkus policiją, sulaukta priekaištų dėl esą nepagrįstai naudojamo smurto.

Berlyno laisvojo universiteto kieme stovyklą įkūrę palestiniečių šalininkai bandė šturmuoti auditorijas ir jas užimti, tačiau, iškvietus policiją, buvo išsklaidyti.

Per protestus buvo apgadinta turto, o kai kuriuose fakultetuose vienai dienai buvo atšauktos paskaitos. Tačiau 100 šios aukštosios mokyklos dėstytojų pasirašė peticiją, kurioje stojo protestuojančių pusėn, reikalaudami apginti jų teisę reikšti savo nuomonę.

Nė vienas studentas neturi teisės užimti rektoriaus kabineto, niokoti universiteto turto ar neleisti kolegoms studentams dalyvauti prieštaringai vertinamo svečio paskaitoje.

Istorinės paralelės

Neretai šie studentų protestai lyginami su XX a. septintojo dešimtmečio jaunimo judėjimu. Anuomet taip pat aidėjo to meto visuomenės lyderiams nepriimtini šūkiai, garbinantys Ho Chi Minhą, Che Guevarą, Fidelį Kastro, Leniną.

Vis dėlto ekspertai įžvelgia ir didelių skirtumų tarp dabartinių ir anuomečių protestų. Tada jaunuoliai taip priešinosi įsigalėjusiam konservatyvizmui, varžiusiam jų asmeninį gyvenimą, taip pat ir seksualinę laisvę. JAV studentai ne be pagrindo baiminosi, kad gali būti mobilizuoti į Vietnamo karą.

Šiandien studentai reikalauja naujos intifados, reiškia paramą kankiniams – būtent taip vadinami ir teroristai mirtininkai, kaltina Izraelį vykdant genocidą, nors karas Gazoje neatitinka Jungtinių Tautų apibrėžtos šio nusikaltimo sąvokos.

Skirtingai nei anuomečiai aukštųjų mokyklų vadovai, šiandien jų įpėdiniai yra patys buvę maištininkai, daugelis profesorių, universitetų vadovų sieja save su XX a. studentų judėjimu. Ne vienas universitetas su pasididžiavimu ir nostalgija aprašo 1968 m. įvykius ir netgi reklamuoja save kaip ypač puikias politinio aktyvumo vietas, siūlo stipendijų, skirtų aktyvistams, suteikia lengvatinį priėmimą studentams už jų aktyvumą vidurinėje mokykloje.

Ydinga praktika

Anot amerikiečių rašytojo, politologo Yaschos Mounko, tuo galima paaiškinti dabartinių studentų elgesį: jie niokoja savo universiteto turtą tvirtai tikėdami, kad universitetas ir toliau juos globos. Amerikos universitetai elgiasi su studentais kaip su vaikais, kuriuos reikia globoti, lepinti ir, svarbiausia, raminti. Tačiau, ypač kalbant apie žodžio laisvę, universitetų nustatytos taisyklės yra labai nenuoseklios, o padarinių, net ir už rimtus pažeidimus, beveik nėra, akcentuoja Johno Hopkinso universiteto dėstytojas.

JAV universitetai tvirtina, kad, siekiant užtikrinti akademinę laisvę, studentai ir dėstytojai esą turi teisę reikšti prieštaringas nuomones, net jei kai kam tokie pasisakymai gali pasirodyti įžeidžiantys. Pvz., neigia Holokaustą, nors Vokietijoje už tai būtų baudžiama.

Kaip antrąją problemą ekspertas išskiria tai, kad universitetuose ignoruojamos viešosios tvarkos taisyklės.

„Nė vienas studentas neturi teisės užimti rektoriaus kabineto, niokoti universiteto turto ar neleisti kolegoms studentams dalyvauti prieštaringai vertinamo svečio paskaitoje, – rašo Y. Mounkas laikraštyje „Die Welt“. – Tačiau daugelis universitetų tiek Amerikoje, tiek Europoje nesugebėjo sąžiningai ir nuosekliai įgyvendinti šių taisyklių.“

Kai atsiranda norinčių išsakyti vyraujančiai nuomonei prieštaraujančią poziciją, taisyklių pernelyg griežtai paisoma, o kai reikia bausti už šiurkščius taisyklių pažeidimus, vertinama pernelyg atlaidžiai.

Kaip pavyzdį jis nurodo Masačusetso universiteto sprendimą pašalinti iš paskaitos apie klimato kaitą pranešėją, turėjusį kitokį požiūrį šia tema. Iš Harvardo buvo pašalintas dėstytojas, viešai išreiškęs nuomonę apie biologinės lyties egzistavimą.  Niujorko universitetas savo studentus ragina anonimiškai skųstis komandai, kuri reaguoja į galimo šališkumą apraišką.

Y. Mounkui į akis krenta ir dvigubi standartai: „Prieš kelerius metus girtas Kolumbijos studentas pradėjo viešai paistyti, esą „baltieji žmonės yra geriausia, kas kada nors nutiko pasauliui“. Universiteto administracija jį iškart pasmerkė, uždraudė lankytis kai kuriose universiteto teritorijose. Tačiau pastaraisiais mėnesiais universitetas toleravo šimtus studentų, skanduojančių smurtą šlovinančius šūkius ir reikalaujančių pasaulinės intifados.“

„Daugelis universitetų savo studentams leido suprasti, kad niekada jų rimtai nebaus už paskaitų trukdymą, universiteto pastatų užėmimą ar prieštaringai vertinamų istorinių asmenybių paminklų griovimą. Daugelyje universitetų policijos iškvietimas protestuotojams tapo absoliučiu tabu, net jei jie akivaizdžiai pažeidžia įstatymus“, – konstatuoja jis.

Kitokios nuomonės Niujorko universiteto profesorius Robertas Cohenas mano, kad protestų sukelia ir akademinės bendruomenės elitarizmas. Esą, jei studentai daugiau būtų įtraukiami į mokyklų sprendimo priėmimo procesą, jie neitų kalbėti į gatvę.