Ekspertai tiria, kodėl Vakarų Europoje stiprėja antisemitizmas  

Tel Avivo universiteto duomenimis, išpuolių prieš žydus ir jų objektus - sinagogas, kapines, mokyklas ir kitus - praėjusiais metais daugėjo visame pasaulyje. Bet daugiausia tokio pobūdžio incidentų užfiksuota Vakarų Europoje. Jos šalių valdžia tvirtina, kad antisemitinius išpuolius dažniausiai rengia jauni imigrantai musulmonai, keršydami už Izraelio veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Tačiau ekspertai tvirtina, kad dabartinė antisemitizmo banga atspindi Senajame žemyne gilėjantį konfliktą, kurio pasekmės gali būti labai skaudžios.  

Pirmauja Prancūzija  

“Amerikos balsas” nurodė, kad praėjusiais metais daugiausia antisemitinių išpuolių buvo užregistruota Prancūzijoje. Šioje šalyje gyvena didžiausia Vakarų Europoje žydų bendruomenė - 600 tūkstančių žmonių - ir daugiau kaip 5 milijonai musulmonų.

“Prancūzijos vyriausybė atsidūrė rimtos krizės akivaizdoje”, - “Amerikos balso” korespondentui sakė Niujorko analizės centro “Tarptautinių santykių taryba” ekspertas Henris Sigmenas.

“Įsigalėjusi nuomonė, jog Prancūzijos vyriausybė visai nekovoja su antisemitizmu, yra neteisinga, - teigė ekspertas. - Valdžia imasi ryžtingų priemonių. Dar daugiau: Izraelio požiūriu, prezidentas Žakas Širakas žydų saugumu rūpinasi labiau negu kuris nors kitas Europos lyderis. Dabartinio priešiškumo žydams proveržio negalima sieti su neva įgimtu prancūzų antisemitizmu. Ši problema importuota iš Artimųjų Rytų”.  

Rašytojas ir kompozitorius kursto aistras  

Toli gražu ne visos Amerikos žydų organizacijos sutinka su tokiu vertinimu. Jos kaip pavyzdį pateikė neseniai Europos Sąjungos šalyse surengtą apklausą, kurios dalyviai Izraelį nurodė kaip didžiausią pavojų taikai.

Savotiška “naujove” tapo tai, kad dabar mažiau pastebimi tradiciniai žydų užpuldinėjimai, kuriuos anksčiau rengdavo dešinieji nacionalistai, nes Izraelį vis dažniau atakuoja kairieji inteligentai, nurodo “Amerikos balsas”. Štai, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas portugalų rašytojas Žozė Samaragas vakarinį Jordano krantą pavadino “Osvencimu”, o graikų kompozitorius Mikis Teodorakis Izraelį apibūdino kaip “pasaulio blogio šaltinį”.

“Tokia valstybės veikėjų, žiniasklaidos ir inteligentijos atstovų pareiškimų bei priekaištų Izraelio adresu kombinacija Vakarų Europoje sukuria atmosferą, kai antisemitiniai išpuoliai pateikiami kaip “stichinio paprastų žmonių įtūžio išraiška”, - “Amerikos balso” korespondentui sakė su antisemitizmu kovojančios lygos direktoriaus pavaduotojas Kenas Džeikobsonas.  

Vengia islamofobijos  

Daugelio Vakarų Europos šalių lyderiai pripažįsta, kad antisemitiniai incidentai jų šalyse vertinami nepakankamai griežtai, nes baiminamasi, jog ryžtingi veiksmai gali išprovokuoti islamofobiją. Politologas iš Džordžtauno universiteto Čarlzas Kupčanas nurodė dvigubą problemą, su kuria susiduria Vakarų Europa: “Tradicinės Vakarų Europos šalių bendruomenės, ištisais amžiais buvusios vienalytės, tampa multietninėmis bendruomenėmis. Vietos gyventojai sensta, gimstamumas mažėja. Vakuumą užpildo jauni imigrantai iš Šiaurės Afrikos ir Turkijos, kurie Europoje jaučiasi antrarūšiai net ir tuo atveju, jei gauna pilietybę. Tai verčia radikalėti musulmonų bendruomenes, kurios tampa fundamentalistų šiltnamiais”.  

Didėjanti grėsmė  

Ar yra kokia nors išeitis iš šios situacijos? Ekspertai sako, kad būtina musulmonus integruoti į Europos šalių bendruomenes. Bet dauguma jų pažymi, kad šis procesas vyksta vangiai, nes ekonomikoje vis dar jaučiamas nuosmukis. Kaip dar vieną vangumo priežasčių ekspertai nurodo kultūrų susidūrimą.

Iškalbingiausiu tokio susidūrimo pavyzdžiu reiktų laikyti draudimą dėvėti tradicines musulmonių skareles Prancūzijos valstybinėse mokyklose.

Karnegio fondo už tarptautinę taiką ekspertas Anatolijus Livenas “Amerikos balsui” sakė, kad didėjantis nepasitikėjimas tarp senųjų Vakarų Europos gyventojų ir musulmonų gresia sprogimu. “Deja, labai įtikėtina, kad jau greitai islamistai gali surengti Senajame žemyne teroro išpuolius, - įspėjo jis. - Jei taip atsitiks, svarbiausia problema taps ne priešiškumas tarp jaunų musulmonų ir žydų, o tarp europiečių ir musulmonų. Jau dabar padažnėjo arabų užpuldinėjimų Prancūzijoje, turkų - Vokietijoje, pakistaniečių - Didžiojoje Britanijoje. Musulmonai rizikuoja, kad jie užims žydų, kaip atpirkimo ožių, vietą”.

Po šiurpių išpuolių Madride, įvykdytų praėjusią savaitę, atsakomybę už juos prisiėmė islamistų tinklas “Al Qaeda”. Jei tai bus įrodyta, tragedija Ispanijos sostinėje gali reikšti radikalų posūkį europiečių ir musulmonų santykiuose.

Tuo tarpu A.Livenas mano, jog Vakarų Europai reiktų imtis priemonių, kad būtų sulėtinta musulmonų imigracija, kol ten gyvenantis jų sluoksnis nebus visiškai integruotas. Kai dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto, tai čia, eksperto nuomone, Vakarų Europa turi nedaug galimybių, bet visos suinteresuotos pusės neturi kurstyti liepsnojančios ugnies.