Prie Rusijos gynybos ministerijos vairo statomas ekonomistas

A. Belousovas – vienas patikimiausių ir įtakingiausių prezidento V. Putino patarėjų ir yra laikomas jo svarbiu Kremliaus šeimininko aplinkos nariu visais su šalies ekonomika susijusiais klausimais.

Jo perkėlimas į Gynybos ministeriją rodo, kad Kremlius keičia savo supratimą apie dabartinę karo padėtį ir apie tai, kaip jis gali nugalėti Ukrainą: išleisdamas daugiau lėšų nei Kyjivas ir pranokdamas Vakarus.

„Vakarams Belousovo paskyrimas gynybos ministru yra bloga žinia. Tai sekinimo karo temos vystymas“, – sakė nepriklausomas Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

„Pagrindinis tikslas – išsekinti ir iškankinti priešą, sukelti jo sąjungininkų nuovargį ir nesutarimus“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad 65 metų A. Belousovas, kurio paskyrimas beveik neabejotinas, neturės didelės įtakos kariniams sprendimams. Jis prižiūrės milijardus, kuriuos Maskva išleidžia įvairioms reikmėms: nuo raketų, tankų ir šaudmenų iki karių atlyginimų ir socialinių išmokų.

Pirmadienį A. Belousovas sakė, kad spręs „pernelyg didelės biurokratijos“ problemą ministerijoje.

Rusijos kariuomenei artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ teigė, kad A. Belousovas prižiūrės kariuomenės finansų ir požiūrio į viešuosius pirkimus „esminį auditą ir restruktūrizaciją“.

Balandį Gynybos ministeriją sukrėtė korupcijos skandalas, kai gynybos viceministras Timuras Ivanovas – svarbus A. Belousovo pirmtako Sergejaus Šoigu sąjungininkas – buvo suimtas įtariant kyšių ėmimu.

„Atviresnis naujovėms“

Būdamas pirmuoju ministro pirmininko pavaduotoju, A. Belusovas skatino agresyvias valstybės išlaidas ginklų gamybai didinti ir Vakarų sankcijoms įveikti.

Šiais metais Rusijos karinės išlaidos išaugo iki maždaug 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Jis yra žmogus, kuriuo Putinas pasitiki, ypač kai kalbama apie ekonominius klausimus“, – pažymėjo „Rybar“.

Kremlius teigė, kad dėl savo patirties A. Belousovas yra tinkamas perimti Gynybos ministerijos vairą šiuo metu.

„Šiandien mūšio lauke laimi tas, kuris yra atviresnis naujovėms“, – valstybinės naujienų agentūros citavo V. Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.

„Labai svarbu saugumo sektoriaus ekonomiką pritaikyti prie šalies ekonomikos“, – pridūrė jis.

Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, kuris prižiūri karines operacijas ir yra tiesiogiai pavaldus V. Putinui, turėtų likti savo poste – tai ženklas, kad A. Belousovas turės mažai įtakos sprendimams vietoje.

Tačiau jo kandidatūros iškėlimas reiškia, kad Maskvoje vis labiau tikima, jog pergalę gali lemti įvykiai toli nuo fronto linijos.

„Tai turi geležinę logiką. Šiandien stipriausias žmogus yra tas, kuris gali suderinti karą ir ekonomiką šaliai patogiausiu būdu“, – sakė prokremliškas karinis tinklaraštininkas Aleksandras Sladkovas.

V. Putino patarėjas

Žymaus sovietų laikų ekonomisto sūnus A. Belousovas per ketvirtį amžiaus trunkantį V. Putino valdymą nuolat kilo karjeros laiptais valdžios struktūrose.

A. Belousovas gimė 1959 metais Maskvoje, baigė Maskvos valstybinį universitetą ir karjerą pradėjo Rusijos mokslų akademijos Ekonominių prognozių institute.

Per pirmąsias dvi V. Putino kadencijas prezidento poste jis buvo įvairių ministrų pirmininkų nepriklausomas patarėjas, o 2006 metais tapo ekonomikos ministro pavaduotoju.

2008 metais V. Putinui perėmus ministro pirmininko postą, A. Belousovas vadovavo jo ekonomikos ir finansų reikalų komandai.

V. Putinui 2012 metais grįžus į Kremlių, jis tapo ekonomikos plėtros ministru, o po metų – prezidento patarėju.

A. Belousovas įgijo vieno patikimiausių Putino patarėjų šalies viduje reputaciją. 2020 metais jis buvo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir prižiūrėjo paramą Rusijos įmonėms koronaviruso pandemijos metu.

Kai 2022 metų vasarį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, jam buvo pavesta apsaugoti Rusijos ekonomiką nuo Vakarų sankcijų padarinių ir perorientuoti ją taip, kad ji galėtų paremti puolimą.

Tesiantis karui, A. Belousovas suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant Rusijos dronų gamybos sektorių, o vienas iš naujausių jo oficialių didelių projektų buvo Rusijos „technologinio suverenumo“ didinimas.