Dž.V.Bušas ir V.Putinas, siekdami būti perrinkti, turi skirtingas galimybes

JAV prezidentas Džordžas V.Bušas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet susidurs su tokiu pačiu išmėginimu. Jie abu nori būti perrinkti naujai kadencijai, tačiau jų galimybės tai pasiekti - skirtingos.

Panašumai ir skirtumai

Dviejų galingiausių branduolinių valstybių lyderiams ir problemoms, su kuriomis jie šiais metais susidurs, išsamų komentarą paskyrė žinomas Rusijos politologas, laikraščio “Izvestija” apžvalgininkas Fiodoras Burlackis, skaitytojams priminęs, kuo abu prezidentai yra panašūs ir kuo skiriasi.

Abu lyderiai į aukščiausiąją valdžią pateko ne be protekcijos. Dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką stipriai parėmė jo tėvas, V.Putiną - Borisas Jelcinas.

Ši aplinkybė “uždėjo antspaudą” abiejų lyderių pirmiesiems žingsniams. V.Putiną iš pradžių buvo tiesiog supančiojusi vadinamoji Kremliaus šeima. Dž.V.Bušą jaunesnįjį varžė šeimos tradicijos. Todėl jis iki šiol prisimena, kad Sadamas Huseinas norėjo nužudyti jo tėvą.

Esama daug panašumų, lyginant dviejų prezidentų būdus ir auklėjimą. Dž.V.Bušas užaugo paslaptingoje CŽV aplinkoje. V.Putinas iš jaunų dienų pasirinko žvalgo profesiją. Galbūt todėl jie garsėja kaip “kieti riešutai”, nurodo F.Burlackis.

Tuo pačiu metu abu lyderiai pasižymi uždarumu, paslaptingumu, iš jų galima laukti netikėtų poelgių. Tiesa, V.Putinas demonstruoja didesnį apdairumą, kai tuo tarpu jo kolega neretai mėgsta itin spontaniškus veiksmus, teigia apžvalgininkas.

Įtaką darė karai

Tačiau didžiausią įtaką abiem lyderiams padarė karai: V.Putino - Čečėnijoje, Dž.V.Bušo - Afganistane ir Irake.

Šie konfliktai tęsiasi, ir jie abiem prezidentams tapo našta. Itin sunki ji pasidarė Baltųjų rūmų šeimininkui. Iki šiol Irake nerasti masinio naikinimo ginklai Dž.V.Bušui gali sukelti daug galvos skausmo, nesiliaujant nuolatiniams kaltinimams, jog jis sureikšmino įrodymus, teisindamas karo su Iraku būtinybę.

Karnegio fondas, liberalios pakraipos JAV tyrimų centras, šiomis dienomis paskelbė pranešimą, kuriame JAV prezidento pareiškimai palyginti su visuomenei pateikta ir išslaptinta žvalgybos informacija. Fondo mokslininkai padarė išvadą, jog Dž.V.Bušas Irako keliamą pavojų pateikė kaip labiau grėsmingą, nei galima būtų manyti iš turimos informacijos.

Karnegio fondas priminė, kad Jungtinių Tautų ginklų inspektoriai pareiškė, jog jei Irakas būtų panaudojęs visas turimas biologinių kultūrų atsargas juodligės preparatams gaminti, jis jų galėtų turėti tris kartus daugiau, nei deklaravo.

Analitikų teigimu, nuolat mažėja vilčių dar rasti Irake kokių nors cheminių ar biologinių ginklų - tai rodo tokie ženklai kaip kalbos, jog iš posto gali pasitraukti CŽV patarėjas Devidas Kėjus, kuris vadovauja uždraustų ginklų paieškoms Irake.

Todėl Dž.V.Bušas gali laukti naujų savo oponentų atakų, kurie įrodinėja, kad jis karą Irake pradėjo vadovaudamasis ne nacionalinio saugumo, o kitais - naftos magnatų - interesais. Tačiau dar didesnį galvos skausmą Baltųjų rūmų šeimininkui kelia nesiliaujantys Sadamo Huseino šalininkų išpuoliai, per kuriuos vos ne kasdien žūsta Amerikos kariai.

Pergalės kol kas nėra

F.Burlackis pažymi, kad tuo tarpu V.Putinas Čečėnijoje turi tam tikrų laimėjimų, nors galutinės pergalės šioje maištingoje Šiaurės Kaukazo respublikoje dar nėra. Bet, apžvalgininko nuomone, Kremliaus šeimininkas bent pasiekė, kad Rusijos visuomenė karą Čečėnijoje traktuotų kaip vidaus konfliktą, keliantį pavojų šalies teritoriniam vientisumui.

Rusijos žiniasklaidoje beveik neliko objektyvių pranešimų, kas dabar vyksta Čečėnijoje. Ši informacinė blokada Kremliaus šeimininkui rinkimų išvakarėse suteikia galimybę visuomenės žvilgsnį nukreipti į kitas - socialines - problemas.

Elektroninė žiniasklaida Rusijos prezidento nekritikuoja, ji stropiai fiksuoja tik jo populiarumo reitingus, kurie auga kaip ant mielių ir pasiekė 85 proc. lygį.

Tuo pat metu Dž.V.Bušas, net ir sučiupęs Sadamą Huseiną, gali džiaugtis, kad jo užsienio politikos kursui pritaria nors pusė amerikiečių.

Todėl ir abiejų prezidentų šansai būti perrinktiems dar vienai kadencijai yra nelygūs. Niekas iš politologų ir apžvalgininkų neabejoja, kad V.Putinui kovo 14-oji bus jo triumfo diena, tuo tarpu Dž.V.Bušo likimas, kaip nurodė britų BBC, “vis dar Viešpaties rankose”.