Uzbekistano lyderio atžala sakosi neturinti pasakiškų turtų  

Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara kategoriškai paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad ji su tėvo pagalba sukurė didžiulę savo verslo imperiją tuo metu, kai šalies ūkis tebėra apverktinos būklės.

Atsakymas į kritiką

BBC pranešė, kad, duodama interviu britų laikraščiui “Independent”, G.Karimova pavadino “tikrais niekais” pranešimus, jog ji esą turi daug pinigų įvairiuose bankuose ir nekilnojamojo turto Ženevoje bei Dubajuje, taip pat dideles valdas pačiame Uzbekistane.

“Mano atsakymas į kritiką”, - taip G.Karimova pavadino savo sprendimą pagaliau duoti interviu Britanijos spaudai. Tai - pirmasis viešas Uzbekistano prezidento duktės interviu nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai įtakingas ir gerai informuotas britų laikraštis “Financial Times” paskelbė išsamų straipsnį apie jos turtus.

“Financial Times” rašė, kad G.Karimova naudojosi savo padėtimi, kad sukauptų didelį kapitalą tuo metu, kai dauguma šalies žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.

Pasakojo apie iširusią santuoką

Interviu “Independent” Uzbekistano prezidento duktė papasakojo apie nenusisekusią santuoką su amerikiečiu Mansuru Maksudžiu, “Coca Cola” filialo, veikiančio Taškente, direktoriumi, taip pat apie santykius su savo tėvu.

Buvusio G.Karimovos vyro advokatai ir toliau teigia, kad ji tebekontroliuoja didelius turtus, tačiau ji pati neigia tokius gandus. Ji sakė, kad po skyrybų jos sąskaitoje neliko nė dviejų tūkstančių dolerių.

G.Karimova neslėpė, kad jos vardas siejamas su Uzbekistano verslininkų elitu. Prezidento duktė papasakojo, kad kai kurie jos draugai turi nuosavų restoranų ir viešbučių, bet ji pati esą turinti tik dalį akcijų Uzbekistano mobiliojo ryšio bendrovėje ir vienoje juvelyrinių dirbinių kompanijų.

Vaikai pervežti nelegaliai

Interviu “Independent” prezidento duktė papasakojo, kaip ji, būdama 19 metų, susipažino su M.Maksudžiu.

Skyrybų bylą nagrinėjo Amerikos teismas, kuris nusprendė, kad abu jų vaikai turi gyventi su tėvu. Bet G.Karimova džiaugėsi, kad ji vis dėlto suspėjo juos išskraidinti į Uzbekistaną, nors žinojo, kad tai padarė nelegaliai.

Prezidento duktė britų laikraščiui skundėsi, jog neturi pakankamai pinigų, kad galėtų apskųsti Amerikos teismo sprendimą.

Pasak “Independent” korespondento, po G.Karimovos ir M.Maksudžio skyrybų “Coca Cola” filialas Taškente turėjo įvairių problemų. Vietos valdžia buvusį prezidento žentą kaltino, kad jis nemokėjo mokesčių ir palaikė neteisėtus ryšius su Sadamo Huseino režimu.

Savo interviu prezidento duktė iš dalies pripažino, kad Uzbekistane pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau jį gynė tėvo režimą, nes jis esą atsidūręs sunkioje padėtyje, kai tenka kovoti su islamistais, narkobaronais ir prekeiviais ginklais.

Dabar 31 metų G.Karimova dirba Uzbekijos ambasadoje Maskvoje. Kai kurie analitikai mano, kad ateityje ji gali tapti Uzbekistano prezidente.

Kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose valstybės vadovo postas tampa tarsi paveldimas. Kaip tik taip pernai atsitiko Azerbaidžane, kai, mirus prezidentui Heidarui Alijevui, jo pareigos atiteko sūnui Ilhamui, tiesa, po rinkimų, kuriuos dalis apžvalgininkų pavadino grynai formalia procedūra.