Prancūzijos premjeras įteikė atsistatydinimo pareiškimą

Naujienų agentūros AFP korespondentas nurodė, kad premjeras į Eliziejaus rūmus atvyko po 9 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Trečiadienio vakarą Prancūzijos įstatymų leidėjai per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuvertė M. Barnier vyriausybę po vos trijų mėnesių darbo.

Pirmą kartą per daugiau kaip šešis dešimtmečius Nacionalinė Asamblėja nuvertė vyriausybę, patvirtindami siūlymą dėl nepasitikėjimo, kurį iškėlė kraštutinė kairė. Itin svarbią paramą išreiškė ir Marine Le Pen vadovaujami kraštutiniai dešinieji.

M. Barnier iš posto pašalintas po vasarą įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, neiškėlusių aiškaus nugalėtojo, bet kraštutiniams dešiniesiems suteikusių raktą į vyriausybės išlikimą.

Pagal Prancūzijos konstituciją premjeras, pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo, privalo pateikti atsistatydinimo pareiškimą prezidentui.

Premjero vyriausybės nuvertimą lėmė M. Barnier pateiktas 2025 metų biudžeto planas. Į jį buvo įtrauktos įvairios griežto taupymo priemonės, kurios buvo nepriimtinos parlamento daugumai. Anot premjero, jos buvo būtinos siekiant stabilizuoti Prancūzijos finansus.

Pirmadienį M. Barnier be balsavimo prastūmė socialinės apsaugos finansavimo įstatymo projektą.

Žlugus premjero vyriausybei, dabartinis Prancūzijos biudžetas bus automatiškai pratęstas iki kitų metų, jei iki Kalėdų nebus išrinkta nauja valdančioji jėga, kuri priimtų naują biudžeto planą. Tačiau toks scenarijus mažai tikėtinas.

Politinio nestabilumo era

„Prancūzija tikriausiai neturės 2025 metų biudžeto“, – teigiama tarptautinės finansų įstaigos ING ekonomikos tyrimų ir analizės padalinio išplatintame pranešime.

Anot jo, po vyriausybės žlugimo Prancūzija įžengia į naujo politinio nestabilumo erą.

Reitingų agentūra „Moody's“ įspėjo, jog premjero nuvertimas tik pagilins šalies politinę aklavietę ir sumažins viešųjų finansų stiprinimo tikimybę.

Ketvirtadienio rytą Paryžiaus vertybinių popierių biržoje užfiksuotas nuosmukis, tačiau po kelių valandų padėtis stabilizavosi.

Tačiau dabar prezidentui teks nelengva užduotis renkant potencialų M. Barnier įpėdinį.

Ketvirtadienį E. Macronas 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą, pranešė Eliziejaus rūmai.

E. Macronui liko daugiau nei dveji metai iki prezidento kadencijos pabaigos, tačiau kai kurie oponentai ragina jį atsistatydinti.

Raginimai kuo greičiau išrinkti įpėdinį

Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yael Braun-Pivet ketvirtadienį paragino prezidentą suskubti pasirinkti naują ministrą pirmininką, teigdama, kad Prancūzija negali ilgai būti tiesiog nešama vėjo.

Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kaip greitai prezidentas išrinks naująjį ministrą pirmininką. Taip pat nežinoma, kokios galėtų būti jo politinės pažiūros.

Tarp galimų pretendentų užimti premjero postą minimas gynybos ministras Sebastienas Lecornu, E. Macrono sąjungininkas centristas Francois Bayrou ir buvęs socialistų premjeras ir vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve.

Pritariant kraštutiniams dešiniesiems, 331 parlamento narys 577 vietų rūmuose balsavo už vyriausybės nušalinimą.

Ankstesnis sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo buvo surengtas 1962 metais. Tąkart buvo nuversta Georges'o Pompidou vyriausybė.

Prieš pat balsavimą E. Macronas grįžo į Paryžių po trijų dienų valstybinio vizito Saudo Arabijoje.

Trumpėjančios kadencijos

„Dabar raginame Macroną pasitraukti“, – žurnalistams sakė Mathilde Panot, kraštutinių kairiųjų partijai „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) parlamentinės frakcijos vadovė.

Ji taip pat paragino surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, kad būtų išspręsta vis gilėjanti Prancūzijos politinė krizė.

Tačiau M. Le Pen interviu televizijai sakė, kad jos partija, kai tik bus paskirtas naujas premjeras, leis jam dirbti ir padės sukurti „visiems priimtiną biudžetą“.

Parlamento dešiniųjų deputatų vadovas Laurent'as Wauquiez sakė, kad kraštutiniai dešinieji ir kairieji turi prisiimti atsakomybę už balsavimą dėl nepasitikėjimo, kuris „panardins šalį į nestabilumą“.

M. Barnier yra penktasis Prancūzijos ministras pirmininkas nuo 2017 metų, kai prezidento pareigas pradėjo eiti E. Macronas. Kiekvieną kartą, kai į valdžią ateina naujas ministras pirmininkas, jo kadencija trunka vis trumpiau ir trumpiau.

Atsižvelgiant į Nacionalinės Asamblėjos sudėtį, nėra jokių garantijų, kad M. Barnier įpėdinis išsilaikys ilgiau.

Nepaisant to, kad griežto taupymo biudžetas panaikintas, ketvirtadienį skelbiami streikai transporto, švietimo ir kituose viešųjų paslaugų sektoriuose.