- Viljama Sudikienė, AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kaltinama Europos Parlamento lėšų grobstymu, pirmadienį teisme pareiškė esanti nekalta.
Ji pirmą kartą buvo apklausta teisme, galinčiame sužlugdyti jos ambicijas tapti Prancūzijos prezidente.
M. Le Pen ir dar dvi dešimtys Nacionalinio sambūrio vadovų kaltinami kūrę netikras darbo vietas ir taip pasisavinę Europos Parlamento pinigus. Jie gali būti nubausti kalėti arba jiems gali būti dešimtmetį uždrausta eiti valstybės pareigas, o tai gali sužlugdyti M. Le Pen viltis pakeisti prezidentą Emmanuelį Macroną per rinkimus 2027 metais.
M. Le Pen teismo procesas prasidėjo rugsėjo 30 d., ji jau kreipėsi į teismą, bet anksčiau nebuvo tiesiogiai apklausta.
Pirmadienį teisme 56 metų M. Le Pen sakė „visiškai neturinti jausmo, kad padarė bent menkiausią pažeidimą ar menkiausią neteisėtą veiksmą“. Tačiau paklausta, kaip tiksliai pasirinko savo tariamus padėjėjus ir kokios buvo jų užduotys, kraštutinių dešiniųjų lyderė pateikė tik bendro pobūdžio atsakymus arba sakė neprisimenanti. „Tai buvo prieš 20 metų“, – sakė ji.
Teismui pirmininkaujanti teisėja, kurią M. Le Pen praėjusią savaitę apkaltino „šališku tonu“, sakė nesanti patenkinta M. Le Pen atsakymais. „Į mūsų klausimus neatsakyta, bet bus atsakyta, esu tikra“, – sakė teisėja.
Šiais metais Nacionalinis sambūris pasiekė dar nematytų laimėjimų per Europos Parlamento rinkimus, puikiai pasirodė per Prancūzijos įstatymų leidėjų rinkimus ir gali nulemti ministro pirmininko Michelio Barnier naujosios mažumos vyriausybės likimą.
Kaltinamųjų suole – Nacionalinis sambūris, devyni buvę europarlamentarai, įskaitant M. Le Pen ir partijos viceprezidentą Louis'ą Aliot, atstovas Julienas Odoulas – vienas iš devynių buvusių padėjėjų parlamente, ir keturi partijos darbuotojai.
Tariama netikrų darbo vietų sistema, atskleista 2015 m., apima Europos Parlamento narių padėjėjų sutartis nuo 2004 iki 2016 metų. Prokurorai teigia, kad padėjėjai dirbo tik partijai, o ne parlamente. Daugelis negalėjo apibūdinti savo kasdieninio darbo, kai kurie niekada nė nebuvo susitikę su savo tariamais viršininkais Europos Parlamente ar net neįkėlė kojos į parlamento pastatą. Asmens sargybinis, sekretorė, M. Le Pen personalo vadovas ir grafikos dizaineris, kaip įtariama, buvo pasamdyti melagingai.
Dėl piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis gali būti baudžiama milijono eurų bauda, 10 metų kalėjimo ir 10 metų draudimu eiti valstybines pareigas.
Jei M. Le Pen būtų pripažinta kalta, ji galėtų pateikti apeliacinį skundą, o tai galėtų atidėti galutinio nuosprendžio paskelbimą jau po 2027 m. rinkimų. Tokiu atveju ji galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose ir tai būtų ketvirtasis jos bandymas tapti valstybės vadove.
Europos Parlamento institucijos pranešė, kad įstatymų leidybos institucija dėl darbo vietų schemos prarado tris milijonus eurų. Nacionalinis sambūris grąžino vieną milijoną eurų, tačiau tvirtino, jog tai nėra kaltės pripažinimas.
Prokurorai teigia, kad M. Le Pen ir jos tėvas, buvęs partijos lyderis Jeanas Marie Le Penas, abu pasirašė po „centralizuota sistema“, įsibėgėjusia 2014 metais. Dabar 96 metų vyresnysis Le Penas yra tarp kaltinamųjų, tačiau nesitikima, kad jis pasirodytų teisme – dėl prastos sveikatos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV pareigūnas: O. Scholzo pokalbis su V. Putinu nėra pozicijos dėl Ukrainos pasikeitimas
Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje....
-
Londonas: iki šiol apmokėme 50 000 Ukrainos karių
Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apmokė apie 50 000 ukrainiečių karių. ...
-
B. Netanyahu: Izraelis veiks prieš „Hezbollah“, net ir sudarius paliaubų susitarimą Libane1
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pirmadienį pareiškė, kad Izraelis ir toliau vykdys karinius veiksmus prieš Irano remiamą Libano ginkluotą judėjimą „Hezbollah“, net jei Libane bus pasiek...
-
Rusija žada „tinkamą atsaką“, jei Ukraina panaudos tolimo nuotolio JAV ginklus
Maskva pirmadienį įspėjo apie „tinkamą atsaką“, jei Ukraina paleis JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas į Rusijos teritoriją. ...
-
V. Zelenskis aplankė fronte esantį Kupjanską
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį lankėsi Ukrainos pietryčiuose esančiame Kupjanske, kur praėjusią savaitę buvo trumpam įžengę Rusijos pėstininkai. ...
-
D. Trumpas patvirtino savo planą pasitelkti kariuomenę masinėms imigrantų deportacijoms2
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad planuoja paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienio saugumo srityje ir pasitelkti JAV kariuomenę masinei dokumentų neturinčių migrantų deportacijai. ...
-
O. Scholzo pozicija netiekti Ukrainai „Taurus“ raketų nepasikeitė
Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. ...
-
Argentina atsisakė prisijungti prie Pasaulinio aljanso prieš badą ir skurdą
Argentina tapo vienintele Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimi, nepasirašiusia pasaulinės kovos su badu iniciatyvos, apie kurią bus paskelbta per G-20 viršūnių susitikimo atidarymą Rio de Žaneire, pranešė šeimin...
-
ES įvedė sankcijas Irano uostams1
Europos Sąjunga (ES) dėl iranietiškų balistinių raketų ir dronų tiekimo Rusijai įvedė naujas sankcijas. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, pritaikytos dviem Irano uostams prie Kaspijos jūros bei rusų ir iraniečių laivybos bendrovėms, nu...
-
Dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų pradeda savaitę lėtu smukimu
Vokietijos indeksas DAX sesijos pradžioje sumenko apie 0,26 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,15 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 0,1 procento. Italijos FTSE MIB smuko 1,56 proc., bet Didžiosios Britanijos FTSE 100 ūgtelėjo 0,12 procento. ...