Prancūzijos kraštutiniai dešinieji džiaugiasi sėkme vietos valdžios rinkimuose

PARYŽIAUS STAIGMENA

Sostinėje Paryžiuje UMP sulaukė netikėtos staigmenos, kai į priekį įsiveržė buvusi N.Sarkozy ministrė Nathalie Kosciuscko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė) , kuri varžosi su socialistų kandidate, imigrantų iš Ispanijos dukra Anne Hidalgo (An Hidalgo). Kad ir kaip baigsis įtempta jų kova, aišku viena - Paryžius pirmą kartą mero poste turės moterį.

A.Hidalgo laikyta kovos dėl sostinės mero posto favorite, tačiau po sekmadienio balsavimo N.Kosciusko-Morizet į antrąjį ratą eina turėdama aiškią persvarą prie savo varžovę.

Paryžiaus mero postas neabejotinai yra svarbiausias šiuose rinkimuose, per kuriuos bus išrinkta daugiau kaip 36 tūkst. municipalitetų merų, pradedant mažiausiais kaimeliais ir baigiant tokiais metropoliais kaip Lionas ar Marselis.

Nors nedaug iš šių postų atiteks FN, sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra ryškus proveržis šiai politinei jėgai, kuri per ankstesnius municipalinius rinkimus 2008-aisiais buvo įklimpusi į finansinę krizę bei vidaus rietenas, ir atrodė pasmerkta būti Prancūzijos politikos paribyje.

M.Le Pen prie FN vairo stojo 2011 metais ir ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.

Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M.Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.

Ankstesni FN mėginimai vadovauti vietos taryboms ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų, tačiau M.Le Pen labai nori įrodyti, kad partijai galima patikėti valdžios vairą.

„Norime būti laikomi didele vietos politine jėga“, - sekmadienį sakė M.Le Pen.