Prancūzijoje priimta pensijų reforma: protestai, degančios šiukšlės ir areštai

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai.

Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Parlamento aukštieji rūmai – Senatas – anksčiau ketvirtadienį pritarė reformai 193 balsais prieš 114, bet dešiniojo sparno opozicijos parlamentarų Nacionalinėje Asamblėjoje nenoras paremti E. Macrono reiškė, kad žemuosiuose rūmuose vyriausybės laukė pralaimėjimas.

„Negalime leisti, kad 175 parlamento debatų valandos pavirstų į nieką“, – sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born), aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį.

Opozicijos parlamentarai garsiai reiškė savo pasipiktinimą, taip pat sugiedojo šalies himną.

Tai visiška vyriausybės nesėkmė.

Prie parlamento rūmų istorinėje Paryžiaus Santarvės aikštėje susirinko tūkstančiai protestuotojų, juos stebėjo riaušių policija.

Maždaug 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, žmonėms aikštės centre uždegus laužą, policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

Areštuota maždaug 120 žmonių, įtartų ketinus daryti žalą, nurodė sostinės policija.

Net išvaikius mitingą kai kurie protestuotojai šoninėse gatvėse kėlė gaisrus ir niokojo parduotuvių fasadus.

Kelios parduotuvės buvo išplėštos per protestus pietiniame Marselio mieste. Protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimų taip pat kilo vakariniuose Nanto ir Reno miestuose, Lione šalies pietryčiuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

„Visiška nesėkmė“

Profesinės sąjungos ir politikos analitikai įspėjo, kad teisės akto priėmimas be balsavimo, remiantis Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, gali radikalizuoti oponentus ir pakenkti įstatymo demokratiniam teisėtumui.

„Tai visiška vyriausybės nesėkmė, – žurnalistams sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen). – Nuo pat pradžių vyriausybė save apgaudinėjo manydama, kad turi daugumą.“

Apklausų duomenimis, du trečdaliai prancūzų nepritaria pensijų pertvarkai.

„Kai prezidentas neturi daugumos šalyje, daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, jis turi atsiimti savo įstatymo projektą“, – pridūrė Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras).

Penktadienį kai kurios opozicinės partijos, tarp jų ir M. Le Pen partija, ketina surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo centristų vyriausybe, tačiau tikimasi, kad E. Borne kabinetas išliks dėl dešiniosios Respublikonų partijos paramos.

Profesinės sąjungos nedelsdamos paragino kitą ketvirtadienį surengti dar vieną masinių streikų ir protestų dieną, o vyriausybės žingsnį pavadino „visišku demokratijos paneigimu“.

Antoine'as Bristielle'is (Antuanas Bristjelis), analitinio centro „Fondation Jean-Jaures“ viešosios nuomonės ekspertas, AFP teigė, kad tokio svarbaus įstatymo priėmimas be parlamento balsavimo gali dar labiau supriešinti šalį ir pakurstyti nepasitenkinimą E. Macronu.

Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad maždaug aštuoni iš dešimties žmonių nepritaria tokiam įstatymų leidybos būdui ir kad vis daugiau žmonių praranda tikėjimą Prancūzijos demokratija, sakė jis.

Padegtos šiukšlės

Pirmąją kadenciją nesėkmingai bandęs įgyvendinti pensijų reformą, E. Macronas grįžo prie šio klausimo per rinkimų kampaniją praėjusį balandį.

Tačiau birželį po Nacionalinės Asamblėjos rinkimų jis neteko parlamentinės daugumos.

Nors diena buvo labai dramatiška, E. Macronas ketvirtadienį šio klausimo viešai nekomentavo.

„Negalima žaisti su šalies ateitimi“, – teigė jis ketvirtadienio rytą vykusiame uždarame vyriausybės posėdyje, teisindamas šį žingsnį. Prezidento žodžius citavo vienas iš posėdžio dalyvių.

Geležinkelių, mokyklų, uostų darbą ir viešąsias paslaugas nuo sausio mėnesio trikdantys streikai yra vieni didžiausių protestų per pastaruosius dešimtmečius.

Dėl Paryžiaus savivaldybės šiukšlių surinkėjų streiko gatvėse susikaupė apie 7 000 tonų šiukšlių, kurios traukia žiurkes ir kelia pasibaisėjimą turistams.

Išplatinti vaizdai rodė, kad protestuotojai Paryžiuje ir kituose miestuose naudojosi situacija ir padeginėjo nesurinktas šiukšles.

Priverstinės reformos, kuriai nepritaria dauguma gyventojų, politinės pasekmės yra neaiškios.

Profesinės sąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) šią savaitę įspėjo, kad E. Macronas rizikuoja ir kad jam per kitus rinkimus 2027 metais, kai pagal Prancūzijos konstituciją jis negalės siekti trečios kadencijos, gali tekti „perduoti [prezidentūros] raktus“ M. Le Pen.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ko ger

Ko ger portretas
Teks Markarlonui pruncuzerius keist i lietuvius.Tada jau ramiai atsikveps, tik vat musu Seimeriam,Prezencendentui ateis liudnos dienos.

Kavenskis

Kavenskis portretas
Pensijinis amzius turetu buti mazinimas geroves valstybeje.

Anonimas

Anonimas portretas
ZIURIU VAKARU EU;GALIMA DARYTI RIAUSIAS;;ZALOTI POLICININKUS;VISKA LAUZYTI DEGINTI;;O ROSIEJOS KONCLAGERIO VERGAI I GATVE BE LEIDIMO NEGALI ISEITI
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių