Prieš dvidešimt metų Sovietų Sąjungoje pradėta pertvarka pakeitė pasaulio veidą

Prieš du dešimtmečius sovietinę sistemą reformuoti sumanęs tuometinis lyderis Michailas Gorbačiovas šiandien Rusijoje dažniausiai vertinamas kaip žmogus, sugriovęs supervalstybę ir milijonus savo tautiečių pavertęs skurdžiais.

Jauniausias funkcionierius

Politologai M.Gorbačiovo sumanytos pertvarkos pradžia laiko 1985 metų kovo 10-ąją, kai mirė kompartijos generalinis sekretorius Konstantinas Černenka, į šį postą parinktas kaip dviejų Kremliaus grupuočių kompromiso variantas.

K.Černenkos vietą kovo 11-ąją užėmė jauniausias tuomet visagalio politinio biuro narys M.Gorbačiovas, pragmatiškas reformatorius, supratęs, kad jeigu Sovietų Sąjunga nebus reformuota, ji neišvengiamai žlugs.

SSRS nepajėgė konkuruoti su Vakarais nei ekonomikoje, nei ginklavimosi varžybose. JAV prezidento Ronaldo Reigano suplanuota “žvaigždžių karų” programa, į kurią Kremlius mėgino duoti atsaką, didele dalimi vertė M.Gorbačiovą ieškoti išeičių.

Tačiau politologai vieningai sutaria, kad naujasis sovietų lyderis po maždaug trejų metų nuo pertvarkos pradžios jau nustojo įvykius kontroliavęs ir tik bėgo jiems iš paskos.

Kooperatyvų pionieriai

M.Gorbačiovas siekė tik kardinaliai reformuoti SSRS, bet jokiu būdu nenorėjo šios valstybės sugriauti, kaip dabar kai kas teigia. Radikalūs politikai Rusijoje tebetvirtina, kad paskutinysis sovietų lyderis buvo Amerikos žvalgybos agentas, uoliai vykęs Vašingtono užduotį sugriauti supervalstybę. Tačiau iš tokių teiginių rimti politikos ekspertai tik šaiposi.

M.Gorbačiovas pradėjo diegti rinkos ekonomikos principus. Taip atsirado pirmieji kooperatyvai, po jų - privačios įmonės.

Pirmuosius kooperatyvus įsteigė vėliau pagarsėję ir daugumos žmonių dabar Rusijoje nekenčiami vadinamieji oligarchai, įskaitant buvusį “Jukos” savininką Michailą Chodorkovskį, už grotų laukiantį teismo nuosprendžio.

“Šaltojo karo” pabaiga

M.Gorbačiovo reformos užsienio politikoje reiškė 40 metų trukusio “šaltojo karo” ir su juo susijusių ginklavimosi varžybų pabaigą. Vien SSRS ir JAV turėjo dešimtis tūkstančių atominių užtaisų.

Naujasis sovietų lyderis iš pradžių su prezidentu R.Reiganu, o vėliau su Džordžu Bušu per kelerius metus smarkiai sumažino tuos visam pasauliui pavojingus arsenalus.

Todėl 1988 metais JAV prezidentas, stovėdamas Raudonojoje aikštėje, pareiškė, kad Sovietų Sąjunga jau nėra “blogio imperija”. R.Reiganas SSRS taip pavadino po to, kai 1983 metais Tolimuosiuose Rytuose sovietų karinės pajėgos numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą.

1989 metų gruodį Maltoje susitikę M.Gorbačiovas ir Dž.Bušas paskelbė, kad “šaltasis karas” baigėsi. Pasaulyje prasidėjo nauja era.

Viešumas - vienas svarbiausių elementų

M.Gorbačiovas vienu svarbiausių pertvarkos elementų laikė viešumą - žodžio laisvę, kurios iki tol Sovietų Sąjungoje nebuvo. Praėjus vos keleriems metams, sovietinė žiniasklaida neatpažįstamai pasikeitė - joje beveik neliko anksčiau visiškai uždraustų temų, tokių kaip NKVD įvykdyti nusikaltimai (pavyzdžiui, tūkstančių lenkų kariškių ir civilinių pareigūnų sušaudymas Katynėje).

Laikraščiuose pasipylė publikacijos apie aukšto rango pareigūnų korupciją Vidurinės Azijos respublikose, kurias iš esmės valdė šeimyniniai klanai, sugebėję įtikti Kremliui.

Tačiau kartu su viešumu atsigavo sąjunginių ir autonominių respublikų tautų savimonė. 1940 metais okupuotose Baltijos respublikose, kurios visada jautėsi Vakarų pasaulio dalimi, susiformavo stiprūs tautiniai judėjimai. Jų lyderiai kurį laiką tuos judėjimus vadino pertvarkos iniciatoriaus pagalbininkais, bet vėliau drąsiai iškėlė nepriklausomybės atgavimo vėliavą.

Sąjūdžio triumfo valandą į Lietuvą atvykęs M.Gorbačiovas taip ir nepajėgė suprasti, ko siekia lietuviai. Kai jie jam atsakydavo, kad nori nepriklausomybės, jis ir jo žmona Raisa, jau mirusi, tada klausdavo: “Nepriklausomybės nuo ko?”

Pertvarkos iniciatorius mėgino Lietuvoje ir kitose Baltijos respublikose sutramdyti, anot jo, “įsisiautėjusius nacionalistus” ir “kelis profesorius, sumaišiusius žmonių protus”. Davęs kariškiams šiek tiek laisvės, M.Gorbačiovas išprovokavo Lietuvoje 1991-ųjų sausio 13-ąją, kuri tik dar labiau sustiprino lietuvių laisvės siekį.

Sausio įvykiai parodė, kad pertvarkos pranašas vis dėlto nesugebėjo atsikratyti sovietinio mentaliteto ir imperinio mąstymo, kai imdavo veikti Sovietų Sąjungos viduje. Jis norėjo, kad SSRS išliktų, tik siekė ją smarkiai reformuoti, nesuprasdamas, kad tai - iliuzija.

Išklibino komunistinę sistemą

Tačiau į politinius pokyčius kitose komunistinės sistemos šalyse jis žiūrėjo tolerantiškai. M.Gorbačiovas nesigriebė jėgos prieš lenkus, čekus, slovakus, vengrus, kai jie siekė atsikratyti Jaltos primestos tironijos.

Pertvarkos tėvas neištiesė pagalbos rankos Rytų Vokietijos komunistų lyderiui Erichui Honekeriui, kai šis pajuto, kad Rytų Europoje vykstantys procesai palies ir Rytų vokiečių širdis bei protus.

Vokiečiai iki šiol jaučia M.Gorbačiovui didelę pagarbą už tai, kad jis leido Vokietijai susivienyti ir nugriauti nekenčiamą Berlyno sieną.

Pertvarka baigėsi 1991 gruodį, kai sužlugo Sovietų Sąjunga. Ją gelbėti dar mėgino vadinamojo GKČP - rugpjūčio pučo - iniciatoriai tariamai įkalinę M.Gorbačiovą, atostogavusį pietuose.

M.Gorbačiovo reformos baigėsi kartu su SSRS žlugimu, kai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai nusprendė vietoje Sovietų Sąjungos įkurti Nepriklausomų Valstybių Sandraugą.

Reformos Sovietų Sąjungoje tęsėsi šešerius su puse metų. Kartu su SSRS žlugimu nuo politinės arenos nuėjo ir M.Gorbačiovas. 1996 metų Rusijos prezidento rinkimuose jis kėlė savo kandidatūrą, bet gavo tik maždaug 1 proc. balsų. Radijo stotis “Prancūzijos radijas” ta proga pažymėjo, jog “rusai niekados neatleis Gorbačiovui, kad jis sugriovė SSRS - jų pasididžiavimą ir supervalstybę”.

Parama Kremliui

Pirmasis ir paskutinysis SSRS prezidentas daugeliu atvejų pritardavo dabartinio Kremliaus šeimininko vykdomai politikai, kol šis nepasikėsino į žodžio laisvę ir demokratiją.

Pertvarkos 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje M.Gorbačiovas, anot BBC, pareiškė, kad “tarp Putino Rusijos ir Gorbačiovo Sovietų Sąjungos - didžiulė praraja, nes sutryptos tikrosios vertybės - demokratija ir viešumas”.

Bet vis dėlto M.Gorbačiovas nekritikuoja Vladimiro Putino taip griežtai, kaip tai daro dešinieji arba kraštutiniai kairieji.

Pertvarkos iniciatorius rodyti didesnį santūrumą ragina tiek Rusijos prezidentą, tiek Vakarų lyderius. M.Gorbačiovas tikina, kad globalizuotame pasaulyje priešiškumas ir nepasitikėjimas - itin pavojingi.

Jis tvirtina, kad Rusijos politinis elitas nejaučia jokio priešiškumo Vakarams.

Nekeršys žmogui, raginusiam pakarti

Italų laikraštis “La Stampa” straipsnyje, skirtame pertvarkos 20-mečiui, šiomis dienomis rašė, kad M.Gorbačiovas sunkiai išsisuka nuo Rusijos žiniasklaidos atstovų klausimų, kurių vienas jam yra itin nemalonus: “Kodėl, būdamas Vakaruose numylėtiniu ir net dievaičiu, savo šalyje nepripažįstamas pranašu?”

Šiomis dienomis jis vėl buvo paklaustas to paties, bet pasakojo tik apie ateities planus - apie naują knygą ir būsimuosius vizitus. Po to juokdamasis sakė: “Vienas “Literaturnaja gazeta” autorių tikrai ragino pakarti mane ir visus kitus, aktyviai dalyvavusius pertvarkoje. Bet palikime tą žmogų ramybėje”.

M.Gorbačiovas nuolat demonstruoja atlaidumą; tuo tarpu rusai sunkiai suvaldo įniršį, kai paminima šio veikėjo pavardė.