Praha rengiasi Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimui

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Briuselis šią iniciatyvą vadina neįkainojama „platforma politikos koordinavimui“ tarp 44 pakviestų šalių.

Tačiau tarp kai kurių dalyvių yra gilių nesutarimų ir netgi atvirų konfliktų, taip pat vyrauja skeptiškumas, esą vienos dienos renginys tebus proga lyderiams papulti į nuotraukas bei antraštes.

Rusija į susitikimą nebuvo pakviesta, bet jai bus skirta daug dėmesio, nes daugiausiai bus koncentruojamasi į ekonomiką ir nesaugumą, sukeltą karo kaimyninėje provakarietiškoje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šiuo metu prižiūri šalies kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas, prie susitikimo prisijungs vaizdo ryšiu iš Kyjivo. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis dalyvaus derybose vietoje prezidento.

„Siekiame kartu suburti visus lyderius lygiomis teisėmis ir skatinti politinį dialogą bei bendradarbiavimą bendrais ir svarbiais klausimais, kad dirbtume dėl visos Europos stiprinimo, saugumo, stabilumo ir gerovės“ – kvietime rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Istorinėje Prahos pilyje taip pat susirinks Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bosnijos ir Hercegovinos, Sakartvelo, Islandijos, Kosovo, Lichtenšteino, Moldovos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Norvegijos, Serbijos ir Šveicarijos lyderiai.

L. Truss ir Turkija

ES pareigūnai tvirtino, kad parengiamieji susitikimai parodė, jog pakviestos šalys „labai susidomėjo“ renginiu. Tačiau vienas iš susitikimo organizatorių sakė, kad kyla abejonių dėl jo „pridėtinės vertės“.

Tai pirmas kartas, kai platesnės Europos, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, lyderiai susitinka kartu.

Bloko viduje kyla klausimų dėl iniciatyvos, kurią kai kas laiko E. Macrono tuštybės projektu, naudos, o diplomatai teigia, kad galingoji Vokietija išreiškė abejonių.

„Pažiūrėsime, ar tai pasiteisins. Galbūt tai bloga idėja, o gal ji atliepia tikrą bendradarbiavimo poreikį, ir tada turime jį labiau struktūrizuoti“, – sakė vienas ES diplomatas.

Viršūnių susitikimas įveikė bent jau pirmąją kliūtį – pavyko įtikinti atvykti ne tik svarbiausias ES, bet ir kitas Europos galybes.

„Tai pirmas kartas, kai platesnės Europos, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, lyderiai susitinka kartu“, – sakė ES pareigūnas.

Britų ministrė pirmininkė Liz Truss (Liz Tras), nuožmi JK nepriklausomybės nuo ES šalininkė nuo „Brexito“ laikų, atvyks į vieną iš savo pirmųjų svarbių kelionių į užsienį po to, kai pradėjo eiti pareigas.

Londonas nuogąstavo, kad renginyje pernelyg dominuos vadinamasis „ES klubas“, ir, kaip pranešama, norėjo pakeisti pavadinimą iš „bendrijos“ į „forumą“.

Galbūt L. Truss tikisi atsikvėpti nuo savo bėdų namuose po to, kai sukėlė sumaištį JK ekonomikoje. Tačiau ji gali susidurti su kebliais ES kolegų veiksmais dėl JK pastangų iš naujo derėtis dėl Šiaurės Airijos prekybos susitarimo po „Brexito“.

Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) dalyvavimas taip pat kai kuriems yra skaudi tema.

ES narės Graikija ir Kipras jau seniai nesutaria su Ankara, o nenuspėjamas Turkijos lyderis šiuo metu kelia galvos skausmą Švedijai ir Suomijai, vilkindamas jų siekius įstoti į NATO.

„Europos politinė bendrija turėjo būti demokratinių tautų, o ne autokratijų forumas“, – skundėsi vienas Europos diplomatas.

Sunkios, tiesioginės kaktomušos

Dar daugiau įtampos gali sukelti Armėnijos ir Azerbaidžano, kurių kariuomenės tęsia kruvinus susirėmimus palei jų ginčijamą sieną, lyderių dalyvavimas.

Galima tikėtis, kad į ES siekiančios įstoti Ukraina, Sakartvelas, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys atviriau sieks šio renginio sėkmės.

Tačiau jie taip pat saugosi, kad šis formatas netaptų paguodos prizu, kuriame ES galėtų nuslopinti jų ambicijas dėl narystės.

Dar neaišku, ar viršūnių susitikimas sulauks pakankamo susidomėjimo, kad kitais metais jį būtų galima pakartoti.

JK ir Moldova jau pasiūlė surengti kitų metų renginį, peržengiantį ES ribas.

Šių metų renginio šeimininkė Čekija, rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES, kruopščiai planuoja tokiam viršūnių susitikimui reikalingą diplomatinį šokį.

Po posėdžio oficialus rašytinis pareiškimas nebus skelbiamas.

„Tačiau neabejotinai įvyks keletas sunkių, tiesioginių kaktomušų, – sakė vienas iš organizatorių. – Turite sukurti tam tikrą dinamiką ir tai yra būtinas žingsnis, siekiant rezultatų.“