Iš posto traukiasi Katalonijos parlamento pirmininkė

  • Teksto dydis:

Katalonijos parlamento pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad trauksis iš posto, nes ji figūruoja tyrime dėl antivyriausybinės veiklos ir maišto kurstymo šiam turtingam Ispanijos regionui siekiant nepriklausomybės.

Tvirtai Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos idėją remianti Carme Forcadell (Karmė Forkadel) yra naujausia separatistų lyderė, priversta trauktis iš pareigų.

Žurnalistams Barselonoje ji sakė, kad neliks parlamento pirmininkės poste, nors po gruodžio 21-osios rinkimų, per kuriuos separatistines idėjas palaikančios partijos pelnė parlamentinę daugumą, jai buvo pasiūlyta ir toliau eiti šias pareigas.

„Manau, šiuo nauju politiniu momentu reikia naujo žmogaus, kuris, be kita ko, būtų laisvas nuo teisinių procesų“, – sakė C. Forcadell.

C. Forcadell buvo viena iš keleto Katalonijos valdžios atstovų, suvaidinusių svarbų vaidmenį regionui mėginant atsiskirti nuo Ispanijos. Jos vadovaujamas regioninis parlamentas spalio 27 dieną vienašališkai paskelbė Katalonijos nepriklausomybę.

Tačiau netrukus centrinė premjero Mariano Rajoy (Marijano Rachojaus) vyriausybė įvedė tiesioginį pusiau autonominio regiono valdymą, atleido vietos valdžią, paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus.

C. Forcadell traukiasi iš parlamento pirmininko posto, tačiau išsaugos įstatymų leidėjos mandatą. Vos dviem dienomis anksčiau vienas iš pagrindinių kandidatų jai paleisti parlamento pirmininko poste paskelbė besitraukiantis iš politikos.

Carlesas Mundo (Karlesas Mundas), buvęs regiono teisingumo ministras, taip pat figūruoja tyrime dėl antivyriausybinės veiklos ir maišto kurstymo. Už šiuos kaltinimus jam gresia maksimali 30 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tą pačią dieną 2010-2016 metais Katalonijos prezidento pareigas ėjęs Arturas Masas, agitavęs už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos, pranešė, kad traukiasi iš savo partijos PDeCAT pirmininko posto.

Tokį sprendimą jis priėmęs, kad atvertų kelią naujiems žmonėms ir stotų prieš teismą dėl jam metamų kaltinimų.

Separatistų partijos turi absoliučią daugumą – 70 mandatų 135 vietų parlamente – tačiau aštuoni jų nariai, patekę į parlamentą šiuo metu yra arba savanoriškoje tremtyje Belgijoje, arba Ispanijos kalėjime.

Naujieji parlamentarai norėtų ir vėl į prezidento postą išrinkti Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudždemoną), tačiau teoriškai jam reikėtų dalyvauti oficialioje parlamento sesijoje, kai vyks balsavimas.

Vis dėlto šiuo metu jis yra Belgijoje, ir bus suimtas vos sugrįžęs į Ispaniją. Jam pateikti kaltinimai antivyriausybine veikla ir maišto kurstymu.

Separatistines idėjas palaikančios partijos prašo, kad C. Puigdemont'ui būtų leista posėdyje dalyvauti vaizdo ryšiu arba parašyti kalbą, kurią perskaitytų kuris nors kitas parlamento narys, tačiau opozicija tvirtina, jog tai yra neteisėta.

Galutinį sprendimą šioje situacijoje turi priimti parlamento pirmininkas arba jo pavaduotojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tadas

Tadas portretas
Ir tai mes skelbiame demokratiją.Kur nuėjai ,senute Europa???
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių