Šiandien ES piliečiai pabudo vildamiesi sužinoti, kas tapo visos Bendrijos vadovu ir užsienio reikalų ministru. Šių postų įsteigimas, kaip tikimasi, padės dar labiau suvienyti ES.

Lengvo sprendimo nesitikėjo

ES lyderiai vakar susirinko bandydami pamiršti nuomonių skirtumus ir išrinkti pirmąjį Bendrijos prezidentą, kuris 27 narių blokui atstovautų pasaulinėje arenoje. Taip pat planuota apsispręsti dėl ES užsienio politikos vadovo kandidatūros. Šalių narių vadovai susirinkę Briuselyje darbo vakarienės, kuri prasidėjo 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, turėjo daug ką aptarti. Tačiau debatų eiga ir rinkimai liks paslaptyje – žurnalistams bus praneštas tik rezultatas.

Nepasitenkinimą kėlė ir kiti aspektai: kandidatų politinė priklausomybė, jų prioritetai ir net lytis. Be to, lyderiai ilgai nesutarė, kokį vaidmenį naujasis prezidentas turėtų atlikti kitus penkerius metus. Apžvalgininkai iš anksto nutarė, kad ši pareigybė bus labiau ES veidas. Užsienio reikalų ministras turėtų formuoti ir lemti bendrą politiką. Tai bus du žmonės, kuriems, kaip teigė vienas politikas, "galima būtų paskambinti norint pradėti derybas su ES".

"Kalbėjausi keturias darbo dienas ir naktis, – susitikimo išvakarėse sakė šį pusmetį ES pirmininkaujančios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas. – Ar ryt vakare turėsime šias naujas figūras? Na, nežinau, tai gali užtrukti kelias valandas, bet gali užtrukti ir visą naktį."

Kaip viduramžiais

Kritikai kalba, kad šis pirmojo ES prezidento rinkimas primena viduramžių užkulisines popiežiaus rinkimų intrigas – esą tetrūksta tik dūmų. Aštrialiežuviai ketvirtadienio 27 Bendrijos lyderių susitikimą praminė slapta kardinolų konklava. Mat tik nedaugelis politikų viešai pasiskelbė kandidatais į ES prezidentus, ir beveik kasdien iškyla naujų pretendentų iš viso žemyno.

"Toks elgesys, toks saviškio rinkimas yra eurokratijos pabaiga. Nemanau, kad jie dar kada nors galės taip išsisukti", – Didžiosios Britanijos laikraščiui "The Guardian" sakė buvęs šios šalies Europos reikalų ministras Denisas MacShane'as.

"Šios slaptos derybos pribloškia, – prancūzų dienraščiui "Liberation" sakė Europos Parlamento žaliųjų lyderio pavaduotojas Danielis Cohnas-Benditas. – Tai demokratijos karikatūra. Jaučiame, kad 27 lyderiai, ypač Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, ieško žmonių, kurie jų neužgožtų."

Slaptumas pateisinamas

Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ES prezidento rinkimo procesas bus sunkus, nes beveik pusę milijardo gyventojų turinčiai Bendrijai reikia rasti aukso vidurį tarp kairiųjų ir dešiniųjų, vyrų ir moterų, mažų ir didelių valstybių.

ES pirmininkaujančios Švedijos diplomatai pripažino, kad procesas sudėtingas, bet teisino jį ir sakė, kad būtų sunku įsivaizduoti viešą vyriausybės vadovo, kuris nėra tikras, ar bus išrinktas, kampaniją. "Ar galite įsivaizduoti kurios nors šalies premjerą, pareiškiantį, kad jis norėtų kito posto, o paskui pirmadienį grįžtantį namo ir sakantį savo piliečiams "Manęs neišrinko, bet aš jus myliu"? Atsiprašau, bet tai nerealu", – sakė F.Reinfeldtas.