Finansuos senjorus

Tiesa, nekilnojamojo turto vystytojai įnirtingai priešinosi vyriausybės planuojamam mokesčiui, esą jis pristabdys užsienio investicijas į šalį. Nepaisant šios kritikos, naujas mokestis įtrauktas į premjero socialisto Antonio Costos 2017 m. biudžeto projektą.

"Brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas sustiprins mūsų socialinio draudimo sistemos tvarumą ir prisidės prie biudžeto teisingumo", – pažymėjo vyriausybės vadovas.

Biudžeto projekte numatyta, kad jeigu kurio nors mokesčių mokėtojo valdomo nekilnojamojo turto vertė viršija 600 tūkst. eurų, jis turės sumokėti 0,3 proc. mokestį nuo vertės dalies, viršijančios šią sumą. Vyriausybė prognozuoja, kad ši priemonė padės papildomai surinkti 160 mln. eurų per metus, o iš šių pinigų bus galima didinti pensijas senjorams.

"Nekilnojamojo turto apmokestinimas leis padidinti pensijas", – pridūrė Kairiojo bloko, palaikančio socialistų mažumos vyriausybę, deputatė Catarina Martins.

Auksinės vizos

Kita vertus, 600 tūkst. eurų kartelė reiškia, kad naujoji tvarka nepaveiks daugumos asmenų, pasinaudojusių vadinamąja auksinių vizų schema, padėjusia padidinti nekilnojamojo turto paklausą tarp turtingų užsieniečių iš šalių, nepriklausančių ES.

Krizės prislėgta ir pinigų pristigusi Lisabona 2012 m. spalį pradėjo siūlyti auksines vizas ne Bendrijos valstybių piliečiams, pasiryžusiems investuoti bent 500 tūkst. eurų į nekilnojamąjį turtą Portugalijoje, perkelti į šalį bent 1 mln. eurų kapitalą arba sukurti mažiausiai 10 naujų darbo vietų.

"Auksinės vizos" suteikia galimybę užsieniečiams nevaržomai keliauti po visas 26 Šengeno zonos valstybes.

Portugalija išdavė beveik 4 tūkst. auksinių vizų ir pagal šią schemą pritraukė 2,37 mlrd. eurų investicijų. Dauguma pasinaudojusiųjų šia galimybe buvo Kinijos, Brazilijos ir Rusijos piliečiai.

Kritikuoja naujovę

Lisabonos namų savininkų asociacija (ALP) įnirtingai kritikuoja naująjį mokestį ir tvirtina, kad ši schema – "precedento neturintis fiskalinis puolimas prieš nekilnojamojo turto sektorių".

Naujoji tvarka taip pat paveiks užsieniečius, persikėlusius į Portugaliją, kad pasinaudotų mokesčių lengvatomis, taikomomis pensininkams iš ES narių, pirmąkart atvykusių gyventi į šią šalį. Pavyzdžiui, Prancūzijos piliečiai sudaro 27 proc. visų nekilnojamojo turto Portugalijoje įsigijusių užsieniečių. Antroje vietoje – britai, sudarantys 18 proc.

"Pasiūliusi šią priemonę vyriausybė šovė sau į koją. Portugalija negali nuolat kaitalioti žaidimo taisyklių", – aiškino advokatų kontoros "Telles", kuri specializuojasi nekilnojamojo turto srityje, teisininkas Henrique Moseris.

Mokestis nuomotojams

Vyriausybė taip pat nutarė padidinti mokestį subjektams, nuomojantiems namus turistams, kuris iki šiol buvo mažesnis negu mokesčiai už ilgalaikę nuomą.

Šis žingsnis būtų atliktas tuo metu, kai internetiniai trumpalaikės būsto nuomos projektai, pavyzdžiui, "Airbnb", smarkiai išplėtė savo verslą sostinėje Lisabonoje ir kituose Portugalijos miestuose.

2015 m. žmonių, apsistojusių Portugalijos sostinėje, padaugėjo dvigubai, palyginti su ankstesniais metais – nuo 213 tūkst. iki 433 tūkst.

Portugalijos premjeras A.Costa atėjo į valdžią pernai lapkritį, kai jo partija susivienijo su komunistais ir Kairiuoju bloku, kad nuverstų centro dešiniąją administraciją. Mažosios kairiosios partijos nesudarė oficialios koalicijos su nauja socialistų vyriausybe, tačiau A.Costa kliaujasi jų palaikymu, kad užsitikrintų balsų daugumą parlamente.