Popiežius siekia pažaboti korupciją Vatikane naujuoju viešųjų pirkimų įstatymu

Tarp asmenų, nuo šiol negalėsiančių pasirašyti sutarčių su Šventuoju Sostu, yra nuteistieji nusikalstamų grupuočių nariai ir žmonės, pripažinti kaltais dėl sukčiavimo mokesčių srityje.

Iš Argentinos kilęs pontifikas buvo išrinktas 2013 metais, žadėdamas sutvarkyti Vatikano finansus, tačiau susidūrė su kai kurių institucijų, nenorinčių atsisakyti finansų srautų kontrolės ar atskleisti savo vidaus veiklos ypatumų, pasipriešinimu.

Pirmadienį paskelbtas įstatymas yra ketverių metų darbo rezultatas, turintis suderinti Vatikano sistemą su tarptautiniais standartais.

Tai „nėra nereikšminga įvykių raida“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vatikano ekspertas Iacopo Scaramuzzi (Jakopas Šaramucis).

„Tai padarys galą Vatikane giliai įsišaknijusiam įpročiui... patikėti išorines sutartis giminaičiams ir draugų draugams“, – pridūrė jis.

Nauji „viešųjų sutarčių sudarymo procedūrų skaidrumo, kontrolės ir konkurencijos standartai“ leis centralizuoti lėšų naudojimą, kuris šiuo metu yra labai išskaidytas, prižiūrint dviem administruojančioms įstaigoms.

Pakeitimai „reikšmingai sumažins korupcijos pavojų“, nurodė Pranciškus įstatymo preambulėje.

Nors laikai, kai mafija, kaip įtariama, dalyvavo Vatikano finansinėse operacijose, jau seniai praėjo, Katalikų Bažnyčios vadovybei nepavyksta visiškai išsivaduoti nuo kai kurių skandalų.

Vienas neseniai atliktas tyrimas atskleidė galimą korupciją, susijusią su Vatikano investicijomis į nekilnojamąją turtą Londone.

Įstatyme nurodyta, kad Vatikanas, atrinkdamas konkursus, privalo neįtraukti į viešųjų pirkimų procesą asmenų, nuteistų dėl ryšių su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis, taip pat vadovautis etikos principais ir vengti interesų konfliktų.

Garsus kovos su Italijos mafija ekspertas Giuseppe Pignatone (Džuzepė Pinjatonė), kurį popiežius spalį paskyrė Vatikano teismo vadovu, pareiškė, kad įstatymu siekiama „sutaupyti daug lėšų“ konkurencingo konkurso būdu.

„Išlaidų mažinimo tema yra labai aktuali ir svarbi šiai laikais – kuriems, deja, lemta tęstis – kai visas pasaulis, įskaitant Šventąjį Sostą ir Vatikano Miesto Valstybę, patiria rimtų ekonominių sunkumų“, – paaiškino G. Pignatone.