Švč.Išminties (Sofijos) soboro (Hagia Sophia), kurį popiežius Pranciškus šeštadienį aplankė per savo viešnagę Stambule, istorija apima 15 šimtmečių, per kuriuos ši šventovė buvo bažnyčia, mečetė, o galiausiai tapo muziejumi, tačiau tebekursto aistras.

Pontifikas, anksčiau šeštadienį aplankęs Sultono Ahmedo (Mėlynąją) mečetę, vėliau įžengė į netoliese esantį didžiulį soborą, kuris beveik tūkstantmetį buvo svarbiausia ortodoksų katedra, užkariautojų osmanų paversta mečete ir penkis šimtmečius atlikusi musulmonų maldos namų funkciją, kol modernioje Turkijos respublikoje įgijo muziejaus statusą. Pranciškus gėrėjosi statinio architektūra ir pasirašė jo svečių knygoje.

Dabartinis visiems atviro muziejaus statusas leidžia visų religijų tikintiesiems grožėtis stulbinama šio statinio architektūra, bet pastaraisiais metais padažnėję raginimai vėl paversti jį mečete provokavo pyktį tarp krikščionių.

Tas didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.

Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.

Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybės skilime į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę, skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma tęsiasi iki mūsų dienų.

Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų ortodoksų bažnyčia.

Sultonas Mehmedas II, kurio vadovaujamos osmanų armijos užkariavo Konstantinopolį 1453 metais, įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink kurio bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), administracija praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į muziejų.

Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), pradėta kalbėti, kad Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.

Pernai lapkritį Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas (Biulentas Arinčas) išprovokavo pasipiktinimą, kai užsiminė, jog tikisi to pastato statuso pasikeitimo.

„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės, kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – tuomet sakė B.Arincas, pavadindamas „Hagia Sophia“ kompleksą mečete.

Graikija audringai reagavo, sakydama, kad tokie pareiškimai „žeidžia milijonų krikščionių religinius jausmus“.

Sekuliarieji oponentai kaltina dabartinę Turkijos vyriausybę siekiu primesti islamo vertybes šaliai, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, tačiau kuri griežtai laikosi valstybės sekuliarumo principo.

Popiežius Pranciškus pastovėjo sunėręs rankas per vizitą Stambulo mečetėje

Popiežius Pranciškus šeštadienį dvi minutes stovėjo susimąstęs ir sunėręs rankas, lankydamasis Stambule esančioje Sultono Ahmedo mečetėje, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Pontifikas užsimerkė, sunėrė rankas po kryžiumi, kabančiu jam ant krūtinės, ir nulenkė galvą, stovėdamas šalia Stambulo muftijaus Rahmi Yarano (Rachmio Jarano), kuris tuo metu atliko musulmonų dua maldą.

Šis Pranciškaus ženklas buvo labai panašus parodytą jo pirmtako Benedikto XVI, kai jis aplankė tą mečetę per savo kelionę į Turkiją 2006 metais.

Benediktas XVI toje mečetėje laikėsi musulmoniškos meldimosi nuostatos ir atsigręžė į Mekos pusę; daugelis tai interpretavo kaip stulbinamą islamo ir krikčionybės susitaikymo gestą. Vatikanas vėliau leido suprasti, kad Benediktas nesimeldė mečetėje ir kad tai buvo tik „meditacija“. Panašus gesto laukta dabar ir iš Pranciškaus.

Išėjęs iš Sultono Ahmedo mečetės, dar žinomos kaip Mėlynoji mečetė ir laikomos vienu iš nuostabiausių osmanų architektūros šedevrų, išvyko aplankyti Švč.Išminties (Sofijos) soboro (Hagia Sophia), kuris po Konstantinopolio užkariavimo buvo paverstas mečete, o šiuolaikinėje Turkijoje tapo pasaulietiniu, visiems prieinamu muziejumi.